Džetutė

liepos 21st, 2013

Ką čia daug ir pasakyti… prieš porą metų nutikusi Golfyčio pasaka netikėtai sulaukė tęsinio, nes paaiškėjo, jog Golfytis turėjo seserį Džetutę. Ir Džetutė šiandien ieško naujo šeimininko…

Spauskit čia ir stebėkit, kaip einasi paieškos ir ar pavyks subrendusią mašiną parduoti už Vieną Viktoro Minimumą

dz

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Kategorijos: Visa kita | Komentarų: 1

Pasaka apie vieną tokį Golfytį

birželio 15th, 2011

 

1990 metų pradžioje, kai rytų vokiečių  laisvės troškimas į šipulius trupino Berlyno sieną,  kažkur tuo metu dar gyvavusioje Vakarų Vokietijoje vokietis vardu Hansas, pasitaręs su savo pačia, plačiai atvėrė piniginę, ištraukė iš jos pundelį sunkiai uždirbtų doičmarkių ir nudūmęs į vietos autosaloną nusipirko visiškai naują, blizgantį, juodą automobilį vardu VOLKSWAGEN  GOLF.  Hansas ir jo pati buvo taupūs ir pamaldūs žmonės, tad naujuoju gražuoliu važinėjo tik į sekmadienines mišias, bažnytinio choro repeticijas ir retkarčiais aplankydavo mugę.  Keliaudami jie mėgo grožėtis apylinkėmis, tad važinėjo lėtai, ir jų nė kiek netrikdė faktas, jog gamintojai naujajam jų šeimos draugui ir tarnui kažkodėl buvo įmontavę tik keturių pakopų pavarų dėžę. Taip laiminga vokiečių šeima gyveno net penkiolika metų, o  jų Golfytis visą tą laiką ištikimai dirbo tai, kam buvo sutvertas.

Vieną dieną Hanso ir jo pačios  kieman užsuko pirkliai iš Rytų, iš krašto vadinamo Lietuva, ir pasisiūlė  nupirkti jųjų automobilį . Hansui buvo gaila skirtis su ištikimuoju draugu, bet jis puikiai suvokė, jog  jau atėjo TAS metas, jog  Golfytis jau pasiekė savo gyvenimo brandą ir yra pasiruošęs kitam, iššūkių ir duobėtų kelių kupinam  gyvenimo etapui.  Išmokę skraidyti paukščiukai pakyla į dangų ir  palieka tėvų lizdus, išmokę medžioti plėšrūnų jaunikliai palieka tėvų urvus ir patraukia ieškoti savų medžioklės plotų,  pradėję rūdyti automobiliai palieka savo pirmuosius šeimininkus ir iškeliauja į Rytus.  Taip jau motinos Gamtos surėdyta ir nieko čia žmogau nepadarysi…

Naujas gyvenimo etapas Golfyčiui pažėrė naujovių.  Šeimininkai iš Rytų jam užtamsino langus, (mat tuose kraštuose įprasta slėpti keleivius,  idant koks blogis jų neužtiktų),  prie kojų pritaisė lietus ratlankius (mat tuose kraštuose tikima, kad toks ritualas brandų automobiliuką tiesiog akyse bent penkeriais metais atjaunina), netgi papildomą apsaugą, signalizacija vadinama, įtaisė (lyg durų spynelės būtų per maža).  Po tokių pokyčių Golfytis vėl leidosi į gyvenimo kelią.  Pirmieji du čionykščiai šeimininkai buvo žmonės kaip žmonės – važinėjo juo, prižiūrėjo, retsykiais maudė, o prieš didžiąsias šventes, ar šiaip po algų viduj netgi kvepiantį pakabuką padžiaudavo. Tik va trečiasis šeimininkas kažkoks keistas papuolė. Iš didingos sostinės parsigynė Golfytį kažkur į Lietuvos vidurį ir, numovęs lietus ratlankius, privertė smarkiai nugarą lenkti. Tai jam porą bulvių maišiokų iš kaimo parvežk, tai jam grėblį, kastuvus ar plūgą į sodą nugabenk, tai vėl kokį biesą…

“Tai gerai, kad ans karvių neturi, nes, turbūt, ir mėšlą iš tvarto gaučiau vežioti” – po kaštonu rymodamas pagalvodavo sau kartais Golfytis. Ir štai, vieną sykį, tas lengvai pamišęs šeimininkas jo vidun įsodino tikrų tikriausią ožką. Nors sklinda kalbos, jog kiekvieno automobilio didžiausias gyvenimo košmaras – senatvėj tapt dvokiančiu “skotovozu”, Golfytis tyliai susitaikė ir su šituo pažeminimu…  Jis ramiai sau riedėjo pirmyn ir gabeno visą ekipažą, koks jis bebūtų.  O tas vis kito ir kito – tai katė, tai šuo, tai būrys vištų, turgun paruoštų, tai armija ančių ar žąsų ekskursijon susiruošusių… Laikas vis bėgo, darbų nemažėjo, o Golfytis  ištikimai atlikinėjo savo tarnystę. Nebijodamas purvo drąsiai kopė per visokius kemsynus,  karts nuo karto nardė Kauno gatvėse, su užuojauta stebėdamas  duobėse prasmegusius jaunesnius savo brolius. Galiausiai, vieną darganotą dieną, tarė: “Viskas, užteks, leisk pagaliau pailsėti”.  Šeimininkas, nors ir lengvai trenktas, visgi suprato, jog nebejauniems Golfyčio sąnariams reikia poilsio ir trupučio remonto, jog parūdijęs jo kūnas prašos padažomas. To jis padaryt negalėjo,   tad nieko neslėpdamas, tik trupučiuką padailindamas, ėmė ir surašė skelbimą, jog Didis Kelių Veteranas, Berlyno sienos griūties liudininkas ieško naujojo šeimininko. Ne kokio nors metalo laužo supirkėjo, o mylinčio ŠEIMININKO.

“Tai kažkokios reklamos agentūros darbas”,  “tai gerai apgalvotas autopliuso viral’as” – interneto platybėse burbėjo  kabeliniai šerlokai holmsai.  Ir nieko čia nuostabaus – laikais, kai net kunigai, sukalbėję “Tėve mūsų”, iš sakyklos čia pat drėbteli parapijiečiams  dozę reklamos, tikėt žmogus nebegali niekuo.  Bet šįsyk įtariausieji internautai apsiriko – šįsyk joks generalinis štabas nesumodeliavo reklamos  strategijos, jokie partizaninio marketingo specai nesusiruošė išmaudyti tautiečių. Tiesiog vienas pagelžkelio pilietis ryžosi savo mylimam Golfyčiui neleisti numirt patvory po kaštonu.

Šimtas septyniasdešimt tūkstančių žmonių perskaitė skelbimą, dvidešimt aštuoni tūkstančiai ryžosi apie jį paskelbti ant savo “feisbuko” sienos. Apie jį diskutavo  visokiausi vairuotojai,  žvejai bei medžiotojai,  supermamos ir tėčiai, žemdirbiai ir žaidimų mėgėjai. Apie  Golfytį rašė portalai (1,2,3,4,5), laikraštis, kalbėjo netgi radijas. Kuklutis Golfytis per savaitę tapo žymesniu netgi už Pinkevičiaus Bentlių.  Neregėto populiarumo rezultato ilgai laukt nereikėjo – bene dešimt žmonių buvo rimtai pasiryžę tęsti legendą, bet pirmiausias visgi buvo Ramūnas. Jis ir tapo naujuoju Golfyčio ŠEIMININKU. Ožkų vežiojimo etapas automobiliuko gyvenime baigėsi. Juodasis kelių veteranas iškeliavo ten, kur ir dera gyventi legendoms  – į Vilnių, į Užupį…

… ir jie ilgai bei laimingai kartu sau gyveno…

Žemiau: Golfytis naujuosiuose namuose, tarp naujųjų draugų

Golfytis 1 Juodulys-019

golfytis 3

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.6/10 (13 votes cast)

Kategorijos: Visa kita | Komentarų: 11

Das Auto

gegužės 24th, 2011

 

Gerbiami ponai ir gerbiamos ponios.  Po nedidukės, berods penkiolikos mėnesių pertraukėlės tinklaraštis Auksinė varpa.lt nusprendė sugrįžti į eterį. Deja, kad ir kaip bebūtų liūdna bei graudu, sugrįžimas paženklintas riebiu reklamos štampu. Tam tikrų aplinkybių įtakotas av.lt štabas ryžtasi parduoti ištikimiausią savo tarną, ožkų gabentoją ir nepakartojamų nuotykių dovanotoją Golfytį.  Nė kiek neabejojame, jog VW Golf II markės privalumus Jūs jau žinote, tad  siūlome tiesiog mygti žemiau esantį paveikslėlį.

golf

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.5/10 (17 votes cast)

Kategorijos: Visa kita | Komentarų: 7

Pirmyn į ateitį

vasario 11th, 2010

XIX amžiaus pabaigoje it iš gausybės rago pasipylus įvairiausiems išradimams, stebėdami sparčiai besikeičiančią aplinką žmonės ėmė galvoti – “jei dabar vyksta tokie dalykai, tai kas gi žmonijos laukia po kokių šimto metų ?”. Tokios mintys  kaitino rašytojų, mąstytojų mokslininkų vaizduotę. Ateities vizijas paskaityti galite pavyzdžiui kad ir šiame 1900 m. “The Ladies Home Journal” puslapiuose pasirodžiusiame straipsnyje, tuo tarpu auksinė varpa.lt siūlo trumpam pamiršti visokias krizes, nežinia kuo užsiimančius Seimo narius, slidžias gatves ir kitus rūpesčius ir  pasigrožėti tuo, kaip  gyvenimas XXI amžiuje buvo vaizduojamas prieš šimtmetį išleistuose atvirukuose.

I dalis

XIX a. pabaigoje, kaip spėjama, Vokietijoje, Berlyne,  buvo išleista dvylikos atvirukų, kuriuose vaizduojamas pasaulis 2000-aisiais, serija. Atvirukai buvo išleisti su kelių vokiečių ir keliolikos amerikiečių kompanijų vardais ir naudoti kaip  jų reklaminiai suvenyrai. Žemiau pateikiama vokiečių šokolado gamyklos “Hildebrands” vardu paženklinta atvirukų kolekcija.

Vasaros atostogos šiaurės ašigalyje

atostogos siaures asigalyje

Operos transliacija

 teatras -televizorius

 

(more…)

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.7/10 (15 votes cast)

Kategorijos: Visa kita | Komentarų: 25

1928 m. Žemės ūkio ir pramonės paroda

sausio 8th, 2010

Prieš porą dienų nuskambėjo žinia, jog Žemės ūkio ministerija už pusšimtį tūkstančių litų atnaujino pasiekimų parodos ekspoziciją. Kaip teigiama, ją pamatyti galės tik išrinktieji – tie, kurie turės džiaugsmo apsilankyti ministerijos koridoriuose. Suprasdama, kad tokie dalykai šiuo nelengvu metu gali sukelti lengvą kai kurių mokesčių mokėtojų pasipiktinimą,   Auksinė varpa.lt nusprendė savo lankytojams nusiraminimui pasiūlyti  retro fotografijų kolekciją iš 1928 metais vykusios Lietuvos Žemės ūkio ir pramonės parodos. Puikiai suvokiame, jog senos nuotraukos nesuteikia tokio moralinio pasitenkinimo ir dvasinės pilnatvės, kaip kad plastikinės dešros ir pyragai, tačiau tikimės, jog jos bent truputėlį kam nors pasitarnaus gilinant Lietuvos istorijos žinias.

1 p4 (more…)

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.9/10 (14 votes cast)

Kategorijos: Magistra vitae | Komentarų: 15

Sena-nauja naujametinė propaganda

gruodžio 31st, 2009

Tinklaraštis Auksinė varpa.lt  sveikina visus savo skaitytojus su artėjančiais  Naujaisiais ir linki

kas sviestuII (more…)

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.6/10 (21 votes cast)

Kategorijos: Visa kita | Komentarų: 9

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos