varpininkas     

      Liko ne tiek jau daug iki Naujųjų. Užsipilę pilnus bakus benzino vakare visi gersim alų, vyną ar degtinėlę, žiūrėsim kaip Vilniuje dangų raižo milijonai ir bučiuosim vienas kitą linkėdami gerų metų. To linkiu ir aš… Metų pabaigai – senų atvirukų rinkinėlis. Jokios sovietinės propagandos, tiesiog miela prisimint laikus, kai didžiausia problema buvo kuo greičiau sulaukti pavasario, kad galėtum išbandyti Senio Šalčio (tada barzdočius raudonu apsiaustu vadinos būtent taip)  dovanotą dviratį… Laimingų Naujųjų ir iki kitų metų…

         varpininkas

         Paskutinė gruodžio diena ir vienas paskutinių įrašų šiemet. Ta proga leidžiu sau nuklysti į asmeniškumus. Užsiplilkius kavos puodelį pats laikas apmąstyt, kas buvo per metai tie 2008-ieji…

         Man, asmeniškai, skaičius 8 kažkaip niekada nebuvo laimingu. Būdamas aštuonių metų, išvykos į gamtą  metu prieš visų klasiokų akis įsisėdau į paukščių šūdo krūvą. Juokės visi, net mokytoja. Aš žliumbiau ir pabėgau namo  pasikeist kelnių. Tai pačiais metais pirmą ir kol kas vienintelį kartą prasiskėliau galvą. Aštuntoj klasėj pirmą kartą žmoniškai gavau į snukį. Vilkėdamas marškinėliais su numeriu 8 krepšinio aikštelėj prieš pat abitūros egzaminus susilaužiau dešinę ranką. Per likusias kelias savaites pramokau rašyti kaire… 

       2008-ųjų pradžioj Palmyra iš žvaigždžių išskaitė, kad mano ženklo žmonėm nusimato nuotykių, rūpesčių, permainų metai. Na, pataikė… Pakeičiau darbą, teko pakrimst bedarbio duonos, o prieš Naujuosius sužinojau, kad krizė nugrauš ir pusę dabartinio etato. Ruošiausi grįžti į anglus, o gavos taip, kad iš sostinės persikausčiau į gimtąjį miestą (ne iš gero gyvenimo, suprantama). Vos vos nenumiriau, teko gerokai pasinervuot dėl sušlubavusios artimųjų sveikatos, įlindau į skolas, ir pusmetį iš jų kapanojaus. Net nesugebėjau  nuvažiuoti į draugo vestuves. Užsiauginau pilvą (bus ką veikt iki pavasario). Aj dar daug visokių blogybių buvo… Kaip ir dera tikram lietuviui, dūšią nuraminu mintimis, kad daug kam dabar ne pyragai… 

         Bet buvo ir gerų dalykų. Netyčia nusipirkau seną seną golfuką, kuriam buvo lemta atlikti krūvą gerų darbų. Juo vežiau net ožį… Netiesiogiai prisidėjau prie to, kad draugai iki krizės suspėtų įgyvendinti savo seną svajonę – įsigytų būstą. Įsitaisiau katę, kuri kas rytą  nuskambėjus žadintuvui  įkanda į koją ir nelieka šansų pramiegot darbo. Iš neturėjimo ką veikt pradėjau rašyti „Auksinę varpą“. (Bet bent jau yra proga pramankštinti nuo kasdienybės džiūstančias smegenų lastesles. Feedjit pasufleruoja, kad žmonės jos ir per google retkarčiais paieško. Tą pamatęs būnu išvis laimingas… ) Prisirinkau krūvas medžiagos apie šiaudinių, molinių namukų statybas ir prisisvajojau (ne vienas) apie savą kampą.  Kažkada reikės viską pradėti įgyvendinti…

        Kažkokie keisti  buvo šitie metai. Visgi, nelabai geri… Keliu paskutinį kavos su bredžiu lašą už tai, kad ateinantys bent jau nebūtų prastesni…              

varpininkas

Kas pasakė kad lietuviai – nepagydomi homofobai? Homofobų šaly Ruslanas nebūtų laimėjęs…

(papildymas – Kadangi šitas įrašas kažkokiu stebuklingu būdu išsiropštė į popupiariausiųjų sąrašą, jaučiu pilietinę pareigą leptelt dar bent porą žodžių, idant užsukę skaitytojai nesusinervuotų pamatę, kad pelės mygtuką maigė dėl poros sakinių) 

A.Račas prieš keletą dienų savo blog'e pranašavo, jog visai realu, kad Ruslanas nugalės. Dabar matom, jog taip ir įvyko. Ar jo pergalė reiškia, kad esam tolerantiška tauta ir mums visi lygūs? Na, ekspresyviąją, vedėjų giriamą latviukę tauta atrūšiavo dar pusfinalyje, į finalą išstumdama buvusį kaimiškų dainuškų dainorėlį. Nors mergina juokingu vardu atrodė geriau. Gal lygūs ir ne visi. Gal pirmiausia balsuojam už savus? O iš savų išsirenkam tą, kuris įdomiausias? Juk ir Amerika, ieškodama naujovių ir išskirtinumo prieš porą metų žavėjosi keistuolio lietuvio dvasia ir raumenimis. Viešai prisipažinti, kad esi kitos orientacijos, Lietuvoje – kažkas naujo ir drąsaus. Ir ta drąsa, matyt, Ruslanui atsipirko….

Kaip ten bebūtų, Ruslanas važiuos į Holivudą, mes klausysim Radžio ir Valinskienės ir kai kitą kartą valdžios vyrai kaip velnias kryžiaus ims baidytis tolerancijos autobuso, galėsim sakyti, kad, “santykiams su gėjais nepribrendę“ tik jie. Tauta turi savo nuomonę…  

varpininkas

 papildant ankstesnį įrašą

                  Vyresnieji tautiečiai tikriausiai dar pamena, o jaunesnieji iš istorijos vadovėlių turėtų žinoti, jog bemaž prieš pusę amžiaus vienas plikas, kukurūzus garbinantis didžios šalies vadovas iškėlė garsųjį tikslą – pavyti ir pralenkti Ameriką. Kadangi tuo metu didžiosios šalies, tiksliau – sąjungos, nariais buvome ir mes, nori nenori teko dalyvauti tame vaikymosi maratone. Melžėjos planus vykdė 120 procentų, kepėjai duonos kepė pusantro karto daugiau nei numatyta, štampuotojai plieną lankstė sparčiau nei buvo užsibrėžę, bet amerikos taip ir nepavijom… Neseniai tapę visai kitokios sąjungos nariais įsipareigojom padaryti daug įvairių dalykų, vienas kurių -  pavyti europiečių nustatytus mimimalius degalų akcizus. Ta proga, laikas nuo laiko pravažiuodami pro kolonėles, ėmėm griebtis už kairės krūtinės pusės – europietiškų normų vaikymasis buvo skausmingas mūsų piniginėms. Kiekvieną kartą kylant kuro akcizams tekdavo liūdnai linguoti galvą – patys pasižadėjom pasivyti… Šiais metais valdžia nusprendė – užteks žaisti. Gėdingai nepavijom ir nepralenkėm Amerikos, padarysim tą bent su Europa. Ir prašom… Nuo Naujųjų metų , anot  „Lietuva Statoil“ „benzino akcizo tarifas Lietuvoje net 21 proc. viršys minimalų ES direktyvų nustatytą tarifą.„  Kadangi kiekvienam iš mūsų pinigai draskyte drasko kišenę, galime Europai įrodyti, kad jų minimumai mums nė motais. Mes maksimalistai, mes Maximos tauta, mes sieksim maksimumo! 
                   Panašu, kad Latvijos ir Lenkijos pakraščių kolonėlėms nusišviečia didesnės kapeikos. Apie kontrabandininkus nebėra ko nei kalbėti…        

varpininkas

          Į pabaigą eina trumpas malonus periodas, kai benzino kainos nedrąskė piniginės ir nervų. Prieš mėnesį būta kalbų, jog nuo Naujųjų mašinėlių maistas turėtų brangti apie 40 cnt. (už benziną) ir 20 cnt. (už dyzelį.)  Šiandien pasirodė Statoilo informacija, jog brangimas turėtų būti apie 48 ir 25 centus.  40 cnt. nusiapvalino beveik iki 50. Panašaus dalyko ir buvo galima tikėtis. Visgi, LRT pranešime už akių užkliuvo vienas dalykas – straipsnyje rašoma:

„Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, akcizo mokesčio minimumas nuo 2010 metų šalims narėms turi siekti 1240 Lt 1 tūkst. litrų benzino, 1,14 tūkst. Lt – dyzelinui, 238 kitai – dujoms.“

Ten pat teigiama, jog „pagal naująją tvarką Lietuvoje nuo sausio 1 tūkst. litrų benzino bus taikomas 1,5 tūkst. Lt akcizas, dyzelinui – 1,14 tūkst. Lt, dujoms – 578 Lt.“

          Šitoj situacijoj kyla lygiai trys mintys:

 1. Esu asilas ir nesuprantu kas čia surašyta.

 2. LRT žurnalistai yra asilai ir straipsnyje privėlė klaidų.

 3. Esam asilų tauta ir ant kupros tempsim didesnius akcizus, nei to reikalauja ES. Ypač dujoms.

Kol kas dar nesupratau, kuri iš šių minčių teisinga. Šiaip ar taip, vakare reikės važiuot užpildyti baką ir  turimus porą kanistrų. 

       varpininkas 

        Susvetimėjom, tapom pikti… Gyvendami daugiabutyje dažnai nežinome net už sienos gyvenančio žmogaus vardo, gatvėje sutiktą besišypsantį vienišą praeivį palaikome nesveiku arba apsirūkiusiu, o eidami per pėsčiųjų perėją nė nesiruošiame padėkoti sustojusiam vairuotojui. Nebepasitikime vieni kitais. Ir ne tik mes. Va ir broliai latviai, atsidūrę bėdų liūne, žvalgosi pagalbos į visas įmanomas puses, o kai išvysta ištiestą kaimyno ranką ima ir sunerimsta. Netiki „braliukai“ šiaurinių kaimynų nuoširdumu, nors šie praeityje lyg ir nebuvo latvių nuskriaudę. Baltijos šalių broliškumo dvasią beįžvelgia vos šeši iš šimto… Argi tai ne susvetimėjimas?