Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet tenka konstatuoti, kad nejučiom grįžta laikai, kai darbdaviai nepatenkintam darbuotojui gali tiesiai į akis sakyti: „nepatinka – eik lauk“. Nežinau, kaip situacija didžiuosiuose miestuose, bet tokiuose miesteliūkščiuose kaip tas, kuriame gimsta AV įrašai, yra būtent taip. Istorija katik užgimė, ir veiksmas šiuo metu rutuliojasi, tad kol kas nei vardų nei vietos neminėsiu.

        Žodžiu, vieną vakarą pilietė X grįžta iš darbo susinervinusi, nes darbovietėje jai buvo pasakyta, kad tariamos gerovės vardan  įmonė nusistatė vidaus taisykles, pagal kurias tam tikrų kriterijų neatitinkantys darbuotojai paliekami dirbti tik puse etato. Tvarka įsigalioja tuojau pat.  Pilietė X kaip tik pakliūva į kriterijų neatitinkančių darbuotojų grupę, tad jau nuo šio mėnesio ji tampa viena tų, kurie dirbs ir gaus dvigubai mažiau. Į teiginius, jog tokie pokyčiai netenkina, atsakymas paprastas „Tavo norai niekam neįdomūs“. Suprask – nepatinka, eik lauk. 

      Kaimietiškom akim žiūrint, pasielgta čia nelabai etiškai… Skambutis į Darbo inspekciją, ir paaiškėja, jog ne tik neetiškai, bet ir neteisėtai. Pasirodo, darbdavys prieš mėnesį laiko privalo įspėti darbuotoją apie tokius pokyčius, o pats darbuotojas tam turi raštiškai pritarti.  Jei darbuotojas nesutinka su pasikeitusiomis sąlygomis, darbdavys po mėnesio laiko jo paslaugų gali apskritai atsisakyti. Šiaip ar taip, gruodžio mėnesį pilietė X dar turi teisę dirbti visą etatą. Kitas dalykas – minėtų vidaus taisyklių, pagal kurias galima atimti pusę etato, teisėtumas. Pilietės X darbo sutartyje apie jas neužsimenama nė žodžio. Kaip teigiama, įvestos jos prieš kelias dienas. Pilietės X parašo po jomis nepadėta.  Taigi…

Panašu, jog laukia darbo kodekso studijavimas ir tiesos ieškojimas…