Auksinė varpa LT

Pasakų šaly sufantazuotos algos

gruodžio 16th, 2008

varpininkas

          Dar tuo metu, kai Lietuvos žemę šildė vasaros saulės spinduliai, o už šalies vairo stovintis veikėjas traukė saldų pypkės dūmą ir visus įtikinėjo, kad krizės nėra ir nebus, eiliniai žmonės jau regėjo pirmus atsėlinančių negandų požymius. Iki tol pavydą keliančias algas namo tempę fūristai vairuotojai ir statybininkai bene pirmieji ėmė girdėti savo vadovų kalbas apie mažėjančius užsakymus, pinigų vėlavimus ir pan. Niekam ne paslaptis, kad šių profesijų atstovai liūto dalį savo algų oj kaip neretai gaudavo „juodais“ pinigais. Stringant atsiskaitymams tarp įmonių, įdomūs dalykai ėmė darytis ir su „juodaisiais“ litais. Išmokėjus oficialųjį atlygį, pastaruosius imta žadėti atiduoti kitą mėnesį, kai pasitaisys situacija. Na, o kadangi situacija, panašu, eina tik šudyn, vokelio tenka laukti vieną mėnesį, antrą, trečią… Sunku pasakyti, ar iš tiesų tą lemia tik ekonominė krizė ar ir verslininkų godumas bei siekis pasipelnyti prisidengus krizės vardu. Bet faktas tas, kad vis dažnesnis dar darbą turintis vairuotojas ir statybininkas gyvena tikėdamas pasakomis. 

         Teko matyti, kaip pora statybininkų po oficialiojo algadienio, traukdami dūmą prie kontoros durų skaičiavo savo fantasy pinigus. Vienas esą turi sukaupęs virš penkių tūkstančių, kitas (gabesnis, arba tiesiog lakesnės fantazijos) - beveik aštuonius tūkstančius litų. Abu kažkodėl buvo įsitikinę, jog dalį svajonėse kalkuliuojamų tūkstančių, grynųjų pavidalu išvys iki Kalėdų. Vilkikų vairuotojai ima gyventi panašiomis nuotaikomis – vieni jų tikisi atgauti tris-keturius tūkstančius, o labiausiai pasakomis tikintieji – ir po dešimt ar net penkiolika tūkstančių. Ar atgaus – čia jau firmų savininkų sąžinės reikalas…

        Gal tai ir ne visos Lietuvos tendencija, gal kituose šalies kampuose viskas ir kitaip. Gal didžiuosiuose miestuose mūrininkai, betonuotojai ir visi kiti vis dar ant duonos riekės tepa storą sviesto sluoksnį. Bet į Lietuvą pažvelgus per provincijos langus vaizdas vis dažniau matosi būtent toks… Dar visai neseniai kas mėnesį keliais tūkstančiais litų žmoną pradžiugindavęs „dalneboiščikas“ , pastaruoju metu namo grįžta nuleista galva, kišenėj glamžydamas porą varganų „kudirkų“. Tūlam lietuviui mokytojui turėtų darytis ramiau - va ir ateina metas, kai jis uždirbs panašiai, kaip ir statybininkas ar fūros vairuotojas…   

Kategorijos: Aktualijos | Komentarų: 3

Kalėdinis-krizinis Lietuvos išpardavimas

gruodžio 16th, 2008

‘aušrininkas‘

Senelis Gediminas vartosi savo kape (jei tik nebuvo sudegintas)… Jo pilis parduota. Gal iš varžytinių? Turbūt nekeista. Juk tiek metų praėjo! Įsiskolinta visiem, kam tik galima. TEO, LEO, VST, RST, STT, gal net KGB ar CŽV.

Pardavus Lietuvą belieka išparduoti ir jos istoriją. Kodėl neįrengus ten kokios MAXIMOS ar tiesiog nepastačius modernių daugiabučių? Juk toks vaizdas! Vienas pasistato sau valdovų rūmus, o kodėl kitas negali įsikurti šventoje lietuvių žemėje? Vytautas jau nebeatjos su vokiečių kariauna ir nebeišvarys, kaip kadaise. Ateis eilė ir kryžiams, ir kitiems kalnams aplinkui. Nebebus kur studentams saugiai alų gurkšnoti ir dar grožėtis sostinės senamiesčiu (kokia prabanga!). Liks tik kalnai kelmuoti ir pakalnės nuplikę.

Juokas juokais, bet greičiausiai pritrūko plytų valdovų rūmams užbaigti…

Kas sekantis? Apsaugokim nors Trakų pilį…

Ši istorija tik prasideda. Laukime atomazgos. Kad ir koks būtų moralas, akivaizdu, kad situacija Lietuvoje nėra gera, jeigu jau imamos tokios protesto formos. Ir dar Europos kultūros sostinėje…

Kategorijos: Aktualijos | Komentarų: 1

Šis tas apie rūkytą mėsą

gruodžio 16th, 2008

'aušrininkas'

Neseniai į tūlo lietuvio rankas pateko laiškas, kurį peržvelgus nejučia imi pavydėti vegetarams…

Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl parduotuvinė „rūkyta“ mėsa šilumoj sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška – gali stovėti mėnesius?
Taigi viskas labai paprasta. Parduotuvėse nėra rūkytos mėsos. Yra tik mirkyta.

Kodėl negenda namuose rūkyta mėsa?

Yra kelios priežastys:
1. Jinai yra padžiovinta (rūkant mėsa džiųsta, taip prarasdama keliasdešimt procentų masės), o kuo mažiau vandens, tuo sunkiau dauginasi bakterijos.
2. Jinai yra gerai sūdyta (o druska – puikiausias konservantas)
3. Joje nėra papildomų puvimą skatinančių medžiagų, tai natūralus produktas.
4. Rūkant mėsą, ant jos gabalo susidaro apsauginė mineralinių medžiagų plėvelė, o pati mėsa sterilizuojasi. Įpjovos vietoje vandens likutis greitai išgaruoja, druskos koncentracija padidėja, taip sudarydama apsauginį sluoksnį. Dėl to net prapjautas rūkytos mėsos gabalas kambario temperatūroje nesugesti gali ištisas savaites.

Kodėl genda parduotuvinė mėsa?

Irgi yra kelios priežastys:
1. Jinai yra mirkyta aromatizatorių tirpale (taip, yra ir „rūkytą“ kvapą bei skonį suteikiantys aromatizatoriai), o dėl mirkymo ji ne tik nepraranda masės, bet ir pasunkėja iki 10-20 procentų. O kuo daugiau drėgmės, tuo bakterijoms smagiau.
2. Dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama „skonio ir kvapo stiprikliu“ – natrio gliutamatu, kuris ir pats turi sūrų skonį, bet netrukdo daugintis bakterijoms.
3. Kad mėsos skonis būtų stipresnis, jinai dažniausiai mirkoma kraujo plazmos tirpale – pastarasis turi daugumą mėsoje esančių tirpių medžiagų, taip sustiprindamas mėsišką skonį, bet kartu tampa itin gera terpe bakterijoms.
4. Ar prapjausi parduotuvinės mirkytos mėsos gabalą, ar neprapjausi, drėgmės ten tiek, kad jokia apsauginė druskos plėvelė nesusidarys. Todėl tokia parduotuvinė mėsa pūrti pradės labai labai greitai. Palaikę kelias dienas ją kambario temperatūroje, gausite puvėsio gabalą.

Tai vat man toks klausimas – brudas brudu, bet kur žiūri visokios vartotojų teisių apsaugos organizacijos į tai, kad mirkyta mėsa vadinama rūkyta ir šitaip apgaudinėjami pirkėjai? Šiaip ar taip, mažiausiai viena tokios mėsos savybė – atsparumas puvimui – objektyviai skiriasi. Kaip, beje, ir gamybos metodas (parduotuvinė rūkyta mėsa, kaip matėme, visai nerūkoma).

Taigi, prekybininkai mus įžūliai apgaudinėja, o ką mes?

Aušrininko reziumė. Skaitytojo nuomonė nebūtinai turi sutapti su šio rašinio autoriaus (kas jis bebūtų) nuomone. Guostis galime nebent tuo, kad visuotinės krizės katile vis mažiau kalbėsime apie maistą ir kiekvienas mėsos gabalėlis, per stebuklą patekęs ant mūsų stalo, išgaruos akimirksniu nespėjęs net pagalvoti apie kokį nors savo paties supuvimą.

Skanaus!

Kategorijos: Aktualijos, Visa kita | Komentarų: 0