Pasakų šaly sufantazuotos algos
gruodžio 16th, 2008
varpininkas
Dar tuo metu, kai Lietuvos žemę šildė vasaros saulės spinduliai, o už šalies vairo stovintis veikėjas traukė saldų pypkės dūmą ir visus įtikinėjo, kad krizės nėra ir nebus, eiliniai žmonės jau regėjo pirmus atsėlinančių negandų požymius. Iki tol pavydą keliančias algas namo tempę fūristai vairuotojai ir statybininkai bene pirmieji ėmė girdėti savo vadovų kalbas apie mažėjančius užsakymus, pinigų vėlavimus ir pan. Niekam ne paslaptis, kad šių profesijų atstovai liūto dalį savo algų oj kaip neretai gaudavo „juodais“ pinigais. Stringant atsiskaitymams tarp įmonių, įdomūs dalykai ėmė darytis ir su „juodaisiais“ litais. Išmokėjus oficialųjį atlygį, pastaruosius imta žadėti atiduoti kitą mėnesį, kai pasitaisys situacija. Na, o kadangi situacija, panašu, eina tik šudyn, vokelio tenka laukti vieną mėnesį, antrą, trečią… Sunku pasakyti, ar iš tiesų tą lemia tik ekonominė krizė ar ir verslininkų godumas bei siekis pasipelnyti prisidengus krizės vardu. Bet faktas tas, kad vis dažnesnis dar darbą turintis vairuotojas ir statybininkas gyvena tikėdamas pasakomis.
Teko matyti, kaip pora statybininkų po oficialiojo algadienio, traukdami dūmą prie kontoros durų skaičiavo savo fantasy pinigus. Vienas esą turi sukaupęs virš penkių tūkstančių, kitas (gabesnis, arba tiesiog lakesnės fantazijos) - beveik aštuonius tūkstančius litų. Abu kažkodėl buvo įsitikinę, jog dalį svajonėse kalkuliuojamų tūkstančių, grynųjų pavidalu išvys iki Kalėdų. Vilkikų vairuotojai ima gyventi panašiomis nuotaikomis – vieni jų tikisi atgauti tris-keturius tūkstančius, o labiausiai pasakomis tikintieji – ir po dešimt ar net penkiolika tūkstančių. Ar atgaus – čia jau firmų savininkų sąžinės reikalas…
Gal tai ir ne visos Lietuvos tendencija, gal kituose šalies kampuose viskas ir kitaip. Gal didžiuosiuose miestuose mūrininkai, betonuotojai ir visi kiti vis dar ant duonos riekės tepa storą sviesto sluoksnį. Bet į Lietuvą pažvelgus per provincijos langus vaizdas vis dažniau matosi būtent toks… Dar visai neseniai kas mėnesį keliais tūkstančiais litų žmoną pradžiugindavęs „dalneboiščikas“ , pastaruoju metu namo grįžta nuleista galva, kišenėj glamžydamas porą varganų „kudirkų“. Tūlam lietuviui mokytojui turėtų darytis ramiau - va ir ateina metas, kai jis uždirbs panašiai, kaip ir statybininkas ar fūros vairuotojas…
Kategorijos: Aktualijos |



Geras straipsnis. Galiu nuramint – kitur panaši situacija. Dirbu užsieny, pats vadovauju įmonei, žinau, ką sakau. Malonu, kad kažkas pradeda apie tai rašyt. Balsuoju "patiko" ir linkiu sėkmės!
[Atsakyti]
dėkui
[Atsakyti]
taip, ateina krizė ir vokeliams. niekam nepasiskųsi, kad negauni, o ir išėjimu iš darbo nieko nebepagąsdindi. tik nesažiningiems vadovams tikrai teks susirūpinti savo saugumu.
[Atsakyti]