Auksinė varpa LT

Arabiški vairavimo ypatumai (ATNAUJINTA)

gruodžio 23rd, 2008

aušrininkas

Štai ir vėl…  Kas sekantis? Baisu, kada lieka tiek laiko iki Kalėdų.

Ko gero daugelis dar pamena lietuviams nelaimingus Lenkijos kelius, kur kažkuriais metais apsivertė bent keletas autobusų su mūsų tautiečiais. Keliems, deja, ši kelionė pasirodė besanti priešpaskutinė. Lenkijos keliai jau po truputį taisosi ir tragiškų likimų dovanoja vis mažiau.

Tačiau atsirado kita bėda. Pastaraisiais metais smarkiai atpigusios kelionės į Egiptą traukia (bent iki krizės traukė) mases turistų. Daug pažystamų ten jau paliko savo pėdsakus, ir ne po vieną kartą. Ir kaskart išgirstu jų nuostabą kalbant apie tenykščius vairavimo ypatumus. Kas buvo, žino, jog į ekskursijas ten vežioja 100 autobusų kolona su bemaž 5000 turistų. Ir kiekvienas egiptietis vairuotojas jaučiasi lyg Antrojo pasaulinio laikų asas, mėginantis pakartoti beprotiškus „Perl Harboro“  berniukų triukus. Arba garsusis filmas „Greitis“… Svarbiausia ne aplenkti, svarbiau – kaip tai padaryti. Kuo efektingiau, mirksint šviesomis, spaudžiant signalą, mojuojant ir pan. Jie pamiršta, kad atsako už 50 varganų dūšelių, beviltiškai stenančių už  nugaros. Arabai – karšti žmonės ne tik turguje, bet ir „prie barankos“. Pas juos nėra taisyklių, šviesoforas dirba sau – jie važiuoja sau. Tamsiu paros metu šviesas degina tik beprotis ir už tai susilaukia kolegų priekaištų: girdi, išjunk šviesas, ir taip matosi. O jeigu dar, neduok dieve, aplenks ir atšvęs šitą pergalę galingu signalu – pasijusi visišku nevykėliu. Vargas tam, kurio signalas silpnesnis ar net visai neveikia.

Pageidaujate pasivažinėti dykumoje? Jokių problemų. Mokate dolerius, sėdate į išprotėjusių (tai suprasite tik vėliau) vairuotojų džipus ir pirmyn. Arabas su džipu dykumoje… Čia tas pats, kas kiaulę bažnyčion įleisti… Popsas užkniso juodai? Čia gal Marijos žemėje. O faraonų žemėj viskas kitaip. Neveltui grįžę lietuvaičiai plyšauja „habibi habibi“ (tai reiškia maždaug „mano brangioji“). Kaip neplyšausi, jei mašinoj kolonėlės šokinėja ir kala į galvą šitą liturgiją, panašiai kaip kadaise „mes su Stalinu užaugom“. Bet orgazmas ne čia. Jis smogia tada, kai arabas paleidžia vairą iš rankų ir ima ploti apsvaigęs ir dainuoti (gal greičiau staugti). Teko girdėti, kad keletas ekipažų tokią kelionę baigė sėdėdami žemyn galva. Ar tik ne toks vairuotojas vakar Anapilin pasiuntė 24 Rusijos turizmo specialistus? Tiesa, tai atsitiko ne Egipte, bet… kaimyniniame Izraelyje.

Taip būna, kai nuo kupranugario sėda tiesiai į keturratį monstrą. Kas ten buvo, žino daugybę panašių bajerių. Tik norisi tikėti, kad viskas baigsis laimingai. Verta pagalvoti prieš lipant į nekantraus arabo džipą: „ar sulauks manęs gimtinės kloniai, o aš – ar sulauksiu dar šviežių bulvių?“.

Kategorijos: Aktualijos | Komentarų: 1

Amnestija ir Lietuvos tūkstantmečio fejerverkai kaime

gruodžio 23rd, 2008

         varpininkas

         Ėj kaimo bobutės! Laikykitės! Kaskit savo tūkstančio litų santaupas giliai po žeme, kirskit vištoms galvas ir be jokio gailesčio savo „dedekles“ suvalgykit  Kalėdoms. Jei ne, po Naujųjų ateis tie, kas visą šitą turtą pasiims. Ir dar vietoj padėkos sulaužys kokį šonkaulį. Netikite? Prašom, pasiskaitykite.

        Lietuvoj krizė. Tad valdžios galvos nusprendė, jog pats metas paeksperimentuoti ir padaryti taip, jog būtų p*zė. Beveik pačios humaniškiausios ir geriausios pasaulio valstybės (pati pačiausia – boratiškasis Kazachstanas) galvos nusprendė, jog atėjo šaunių nuotykių metas, tad ėmė mąstyti apie tai, jog reikėtų kai kam atverti kalėjimo vartus.  Fila„delfi“jai rašo: „Įstatymo projektu siūloma nuo bausmės atleisti asmenis, kurie yra padarę baudžiamuosius nusižengimus, jei bausmės dar nepradėtos vykdyti. Taip pat nuo bausmės būtų atleista dalis asmenų, kurie yra padarę apysunkius ar nesunkius tyčinius ar dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei dėl šių nusikalstamų veikų nepriimtas kaltinamasis nuosprendis.“

       Supratot valstiečiai? Savo kaime turėjot balvoną, kurio hobis - nukniaukinėti aliuminius bitonus, iš traktorių išleidinėti saliarką ar tiesiog vogti viską, kas pakliuvo po ranka? Dabar jis sėdi cypėj, o jūs vėl ramiai gyvenat? Sveikiname! Atėjo pokyčių metas. Lietuva švečia tūkstantmečio jubiliejų, tad atšveskime jį su fejerverkais. Tiesa, pinigų užteko tik fejerverkams Vilniuje, tad jums, kaimiečiai, valdžia pasistengs parūpinti kitokias pramogas. Įstatymo projektas numato perspektyvą, kad vienkiemiuose gyvenančios bobutės anksčiau ar vėliau turės šaunią progą apsilakyti rajono centre, ir susiremontuoti balvono sulaužytus šonkaulius. Sakote taip nebus? Paklausinėkite atokesnių kaimų žmonių, kas darėsi pas juos, kai paskutinį kart buvo paskelbta masinė amnestija. Jei tokių nepažįstate, susiraskite senus „Akistatos“ laikraščius. Ten medžiagos – į valias.

      Įdomus dalykas ta masinė amnestija. Istorinis dalykas. Senovėje daliai kalinių cypės vartai atsiverdavo per kokias nors ypatingas šventes - didingą karaliaus jubiliejų, princo gimimą, didžios pergalės proga ar pan. Mes tą padarysim Lietuvos tūkstantmečio ir krizės proga. Gal ir įdomu. Gal ir gerai. Tokia žinia tikriausiai džiaugiasi  ne tik kaliniai. Prieš kokią savaitę laiko anonsai per LNK skelbė, kad K.Krivicko žmona gali imtis gelbėti vyro verslą. Na ka, ranką Krivickui tiesia ir valdžia. Vėl į eterį galės grįžti visokios kruvinosios bangos, uždraustosios zonos. Vėl kas vakarą po pusvalandį tauta galės kaifuoti žiūrėdama, kaip Lietuvos tūkstantmečio šventėjai kažkam valstybės jubiliejaus proga sulaužė šonkaulius, kažkam karštu lygintuvu išlygino plaučius, iš kažko atėmė pagrabui sutaupytą  tūkstantėlį.                

Kategorijos: Aktualijos, Kūryba, rašiniai ir pan. | Komentarų: 0