Tikrasis krizės veidas. JAV „Didžioji depresija“ (foto)
gruodžio 29th, 2008
varpininkas
Dar gilioje senovėje buvo sakoma, kad „historia – est magistra vitae“. Skambant kalboms apie ekonomines negandas verta šiek tiek atsigręžti į praeitį ir pažiūrėti, kaip gyvenimas atrodo tada, kai šalies ir viso pasaulio ekonomiką pakerta tikra krizė. Prieš Jūsų akis – JAV „Didžiosios depresijos“ metais.
Didžiausia modernųjį pasaulį sukrėtusi ekonominė krizė prasidėjo 1929 metais JAV, o maždaug per porą metų jos pasekmes pajuto ir kitos šalys. Krizės pradžia paprastai laikomas „juodasis ketvirtadienis“ – 1929 spalio 24 d., kai Wall Street'o biržoje iki tol augusios akcijų kainos ėmė staigiai ristis žemyn ir pasipylė pardavimai. Investuotojus apėmė panika, ir po savaitgalio, spalio 28 ir 29 dienomis noras atsikratyti akcijų jau buvo tapęs masine isterija. Šios dienos į pasaulio istoriją įėjo kaip „juodasis pirmadienis“ ir „juodasis antradienis“. Bankininkai mėgino gelbėti situaciją įsigydami didžiulius akcijų kiekius, taip siekdami nuraminti panikuojančius investuotojus, bet tai nedavė jokių vaisių. Akcijų kursas toliau smigo žemyn. Vien per spalio 29 d. Wall Street'o vertybinių popierių birža neteko apie 14 milijardų dolerių vertės, o per savaitę – 30 milijardų. Tai buvo dešimt kartų daugiau nei tuometinis metinis biudžetas. Akcijų kainos Jungtinėse Valstijose žemyn ritosi dar tris metus ir 1932 metų pabaigoje jos sudarė apie 20 procentų 1929 metų vertės. Biržos griūtis sukėlė bankrotų virtinę - tarp 1929 ir 1932 bankrutavo daugiau nei 5000 JAV bankų. Nepasitikėjimas ekonomika drastiškai sumažino vidaus vartojimą, to pasekoje 1932 m. JAV gamybos produkcija smuko iki 54 procentų savo 1929 m. lygio. Įmonių bankrotų virtinė sukėlė bedarbystės bangą - 1932 m. nedarbo lygis siekė virš 25 procentų. JAV, o kartu ir didžioji dauguma pasaulio (Sovietų Sąjungos ši krizė beveik nepalietė) pasinėrė į „Didžiąją depresiją“. Iš jos Jungtinės Valstijos galutinai išsivadavo tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.
Niujorko birža iškart po 1929 m. spalio griūties. Greito praturtėjimo era staiga baigėsi. Niujorko viešbučių tarnautojai ciniškai klausdavo naujai atvykusių svečių „Norite kambario nakvynei ar tik iššokimui“?
Per šalį ėmus ristis bankų bankrotų bangai, žlugo pasitikėjimas šalies finansų sistema. Žmonės užgulė dar veikiančius bankus, tikėdamiesi atgauti savo santaupas.
Pasipylus bankrotams į gatves plūstelėję bedarbiai būriais traukdavo nuo įmonės iki įmonės, tikėdamiesi rasti bent kokį pajamų šaltinį. Jų buvo tiek, jog prie vartų iškabinti užrašai, skelbiantys, kad darbo nėra – tapo įprastu reiškiniu.
Bedarbiams gauti darbą šansai buvo minimalūs. Darbo biržos praktiškai neturėjo ką pasiūlyti tūkstančiams laukiančiųjų eilėse (Nuotraukoje dalis eilės prie įdarbinimo įstaigos Memfyje, Tenesio valstijoje 1938 m. birželį).
Pirmojo pasaulinio karo veteranų protestas Vašingtone 1932 metais, kurio metu buvo reikalaujama pirma laiko sumokėti išmokas karo dalyviams.
Bedarbių sąjungos narių žygis Niudžersio gatvėmis, atspindintis didžiulį nedarbo šalyje lygį.
1932 m. Niujorkas. Valstybė nebuvo pasiruošusi tokio masto sukrėtimui, tais metais nefunkcionavo jokia socialinės paramos bedarbiams programa. Iš privačių lėšų buvo steigiamos labdaros valgyklos, kuriose dirbę savanoriai rūpinosi ant bedugnės krašto atsidurusių bedarbių maitinimu.
Kalėdų eglutės didelei šalies gyventojų daliai džiaugsmo nebeteikė…
Ekonominė krizė parklupdė ir JAV žemės ūkį. Smarkiai sumažėjus paklausai kelis kartus krito ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Didelė dalis fermerių tiesiog bankrutavo – buvo parduodami ne tik ūkiai, bet ir visas jų inventorius, baldai, namų apyvokos daiktai. Patys fermeriai leidosi į kelią ieškoti dar gyvuojančių ūkių, tam jog ten galėtų būti paprastais samdomais žemės ūkio darbininkais.
Žemės ūkio migrantai savo automobilyje (apie 1935 m.)
Nebeturintys jokio turto keiavo taip (reklamos stendas čia atrodo labai jau ironiškai)…
Žemės ūkio darbininkais tapę fermeriai keliavo per šalį ir dirbo įvairius sezoninius darbus. Vienoje vietoje apsistoję kiek ilgesniam laikui, kurdavo stovyklas. Nuotraukoje – žirnių rinkėjų stovykla Kalifornijoje 1936 m.
Be priežiūros paliktas bankrutavusio fermerio ūkis…
Daugiau fotografijų galite išvysti paspaudę čia ir čia.
Tikėkimės, jog ateities istorikai, tyrinėdami mūsų dienas, panašių vaizdų neišvys… Visgi, kol kas dar gyvenam pakenčiamai…
Kategorijos: Magistra vitae | Komentarų: 3
varpininkas