Auksinė varpa LT

Kalėdinis giminės susiėjimas – valdžios „šaudymai“ ir naujos tendencijos…

gruodžio 29th, 2008

varpininkas

          Pirmas švenčių raundas praėjo be ypatingų netikėtumų - tradiciškai prikimštas pilvas, Kalėdų Senelis prinešė pigių dezodorantų + losijonų rinkinių, iki soties atsivalgyta mandarinų, išgertas tam tikras kiekis skysčių, kurie nuo Naujųjų bus apkrauti papildomu akcizu. Susitikta su giminėmis ir artimaisiais, apkalbėtos bėdos ir bėdelės, iškeikta „k*rvų tvarka“ ir valdžia. Žodžiu, šventės kaip šventės – lyg ir nieko naujo. Ir visgi…

        Esam eiliniai nuobodūs prasčiokėliai, tad ir mūsų giminės susiėjimai niekuo neypatingi, dažniausiai turintys keletą etapų. Pirmojo metu, vos susėdus už stalo apkalbamos karščiausios naujienos – kas mirė, kas gimė, kas pasidarė vaiką, kas priaugo svorio, kas pakeitė darbą, kas pardavė mašiną. Antras etapas – kai karštieji patiekalai jau saugiai ilsisi pilvuose, o baltosios buteliai vienas po kito ima atsisveikint su kamšteliais. Šito etapo metu aptarinėjami nebe pirmo aktualumo klausimai – kaip kam sekasi dirbti, kokios bendros naujienos vienoj ar kitoj parapijoj, kada veršiuosis karvės, kada pas diedukus nusimato kiaulės pjovimas ir pan. Būna, jog kažką patraukia ant linksmybių ir pasigirsta pusgirčių baliauninkų bliovimas dainavimas, kai kuriais atvejais net pasirodo krypiniuojantys šokėjai. Galiausiai ateina etapas, kai tuščių degtinaitės butelių armija ima akivaizdžiai pranokti pilnųjų pajėgas, o užstalės kalbos pasisuka apie politiką. Lansbergis maunamas ant baslio už tai, kad išardė ir leido išvogti kolūkius, Brazauskas su savo armija – už tai, kad yra vagys komunistai, pasigobę indėlius ir išvogę pusę Lietuvos, Prunskienė, už tai, kad ji – Šatrijos Ragana, Paksas už draugystes su rusais,  Paulauskas už tvorą, tuščius pažadus apie geresnį gyvenimą ir t.t. Kiekvienas stalo kampas paprastai turi savo nuomonę, kiekvienas gina savo „herojų“, kuriou šventumu tiki. Girtos diskusijos perauga į triukšmą, kuriame gimsta vienintelė išvada – visi jie ku*vos vienodi, visus juos pavedus už tvartuko reikėtų… Galiausiai liūnai konstatuojama, kad laikai nebe tie, kad vardan tikros ar tariamos liaudies gerovės mūsų krašte šautuvais niekas nebesimosikuoja. Belieka laukti, kol savo darbą atliks Aukščiausiasis ir vis šita vagių komunistų karta išmirs. Tik klausimas, kas ateis jos vieton? Vagių kapitalistų karta?… Po šitų diskusijų nuoskaudos dažniausiai nuplaunamos viena kita “čierkele“ ir visi ramiai išsiskirstom namo…                   

         Šiemet viskas buvo  kiek kitaip. Priežastys visiems suprantamos – už trovos bastosi baisus žvėris. Ir pjauna jis ne avis ar teliukus, o firmas, įmones ir šeimų biudžetus. Antai, vienam už stalo sėdinčiam piliečiui šitas žvėris jau graužia šonus – už fūros vairavimą algų nematyt jau kelintas mėnuo. Tik dienpinigiai, kad nenumirtų badu. Antram irgi ne ką geriau – norinčių dengtis stogus smarkiai mažėja, tad traukiasi ir atlyginimas. Kiti irgi dalijosi savo nerimu:  rusai, kazachai ir kiti anos pasaulio pusės gyventojai nuo Naujųjų įsiveda didelius muitus seniems automobiliams, sklinda kalbos, kad vietinę pramonės įmonėlę baigia papjauti Kinijos meistrų konkurencija, kelios vietos įmonės šiaip ruošiasi veržtis diržus – atleisti dalį darbuotojų. Didžioji dalis užstalės kalbų, norom ar nenorom, sukosi  apie beprasidedantį sunkmetį. Keista, bet niekas nebesižvalgė į praeitį, nebekeikė Landsbergio, Brazausko, ir kitų. Visi atrodė susirūpinę dėl ateities ir šokiruoti to, kaip naujai išrintieji tautos atstovai ruošiasi kovai su krizės žvėrimi. Kilo viena taurelė, kita, po stalu virto tušti buteliai, bet niekas taip ir nesuprato, kodėl naujais mokesčiais ruošiamasi apkrauti ir taip nuo išaugusių kainų ir mažėjančių pajamų steninčius biedniokus…                

Kategorijos: Kūryba, rašiniai ir pan., Visa kita |