Jau prieš gerą dešimtmetį studentai būriais traukdavom į Šiaurės miestelio „Norfą“, kur apsipirkdavom savaitei už 20 litų. Dabar skaičiai kiti, bet vardai liko tie patys.
Štai atidarė vienam provincijos „didmiesty“ naują „Norfą“. Ne bet kokią, o XL. Ir ėmė plūsti liaudis ten lyg į Biliūno laimės žiburį: gal nuolaidos, gal dovanos ar dar kas. Tris dienas šėlo, kol apsiramino. O tada jau tūlas miestietis ramiai sau susiruošė apsižvalgyti: ne todėl, kad ten pigiau, bet iš smalsumo – juk ne kasdien „supermarketą“ atidaro vos 8 tūkstančius dūšelių skaičiuojančiam mieste. Tiesa, šiemet jau antras toks – pavasarį atsivėrė vieno ikso MAXIMA. Taip ir pagalvoji: ar čia jau ta didžioji p*zė, ar dar tik krizė (t.y. priešp*zinis laikotarpis)? O gal nei viens, nei kits? Iš kur tie žmogeliai tokie pajėgūs tūštinti tris MAXIMAS, Norfą, Cento, Agį ir dar krūvą mažesnių krautuvėlių? Prie ruso buvo dvi vietos, kur galėjai gauti batono, kefyro, „Buratino“, o kantresni ir kokį mėsgalį pelnydavo, ir dvi vietos, kur tėvas užsukdavo eidamas į garažą „žigulio remontuoti“. Ir viskas – to užteko. O dabar – žmonių mažėja, ėdrumas didėja.
Bet ne apie tai šį kartą. Esmė ta, kad prie tos naujos Norfos minėtajam tūlam miestiečiui nėr kaip nusikasti – tik automobiliu. Pėstiesiem gi reikia iš peties pasistengti. Pirma, kad neišsimaudytum baloj, antra, kad nenutrenktų koks skubantis išalkęs miestelėnas. Apie normalų apšvietimą jau nėr kalbos. Dirbo išsijuosę pusę metų, skubėjo. Nespėjo žemių išlygint ir aplinkos sutvarkyt, net šaligatvių sudėt. Suprantama, kapitalistams gyvybiškai rūpėjo atsidaryti iki švenčių, kad kuo greičiau kapeikos pradėtų birėti. Negi atsidarysi sausio mėnesį, kada visi slankios išsituštinę per šventes? Čia gi Lietuva, tai ir biznis turi būti lietuviškas, o ne rusiškas. Šios pasakos autoriui teko išbandyti visus kelionės į naująją parduotuvę malonumus ir telieka dūsauti, kaip visa tai skiriasi nuo MAXIMOS, kuri prieš atidarymą spėjo kone pusę miesto trinkelėmis išgrįsti – kad tik mielam pirkėjui patogu būtų.
Laimei, bent per pirmasias naujojo prekybcentrio darbo dienas pavyko išvengti kraujo praliejimo toje bekompromisinėje kovoje už būvį, kurioje laimi ne tas, kuris pirmas pasiekia laimės žiburį, bet tas, kuris apskritai jį pasiekia.
Taip nejučia ir laukiam kalėdinio kunigo pamokslo, nesunku netgi nuspėti jo esmę, kuri kasmet kartojasi tuo pačiu metu toje pačioje vietoje: bedieviai, vartotojai, materialistai ir visokie kitokie. Bet užvis labiausiai patiko pernai, kada susirinkusias pasimelsti bobutes išvadino avinų banda…
Ar gali būti kas nors blogiau už atomine elektrinę? Deja, taip. Tai dvi atominės elektrinės. Nepanikuokime, tai nereiškia, jog Lietuva statys iškart dvi jėgaines. „Pagalbos“ ranką tiesia kaimynai. Baltarusija statys AE vos už 30 km nuo Lietuvos ir vos už 55 km nuo mūsų sostinės. O tai reiškia – arčiau nei Ignalina. Gerai tai ar blogai, spręskite patys. Bet akivaizdu, kad teoriškai savo valstybėje turėsime dvi AE. Tiesa, tik viena iš jų teiks mums naudą, kuri, beje, iki šiol dar nelabai paaiškinama. Kita tuo tarpu mums bus tik papildomas rakštis šiknoj vos už kelių dešimčių kilometrų. Nereikia aiškinti, kurion pusėn pasisuks mirtį nešantys debesėliai, jeigu, neduok dieve… Jiems nesvarbios valstybių sienos, nes ten – tarptautinėje oro erdvėje – jų tiesiog nėra.
Bet gal ne viskas taip jau blogai? Ypač vandens pramogų mėgėjams. Bent jau Neries vandenys visada bus šilti, nes mūsų upių motinai, ko gero, teks įsidarbinti reaktorių aušinimo sektoriuje. Tik kas žino, kokios kokybės vandenėlį ji plukdys į mūsų kraštą? Gal ir Lietuvos žvejai pagaliau galės džiaugtis neįprastų fizinių duomenų laimikiais? Juokas pro ašaras.
Jautresnieji čia galėtų įžvelgti sąmoningą kaimynų mėginimą pagąsdinti Lietuvą atomu. Juk žodžiai su tokia šaknimi dar nuo Šaltojo karo laikų tariami labai atsargiai. O gal Lukašenka siekia įvilioti mus į energetines pinkles? Laimė, kad į vienas pinkles jau suspėjom įsivelti ir naujoji valdžia išsimiegojusi gal nebedrįs lįsti į kitas. O gal apskritai persvarstys pirmtakų palikimą ir Baltijos kaimynus iškeis į slavų draugiją? Sunku sugalvoti, iš kur pastarieji ims tokias jėgas – pastatyti atominę tai ne Nemuną užtvenkti prie Kauno.
Galbūt nerimo galėtų kelti Vilniaus krašto gyventojų tautinė sudėtis ir galima jų mąstymo evoliucija stebint, kaip staiga 60-70 procentų krinta kaimynų mokestis už elektrą. Kai tuo tarpu pas mus jis bus didžiausias iš visų naujojo atominio monstro savininkų.
Spėlioti ir išvedžioti galima daug. Palaukim rimtesnių analizių.
Kažkada buvo laikai, kai garbę, vardą ir pripažinimą vyrai išsikovodavo mūšiuose kapodami priešams galvas. Dabar kiti laikai. Dabar žinomu visame pasaulyje gali tapti interneto pagalba. Tereikia surasti savo nišą. Kanadietis komikas Jon Lajoie ją rado. Per metus laiko iš niekam nežinomo aktoriaus jis tapo pačia tikriausia internetine įžymybe, kurio filmukai youtube.com peržiūrėti milijonus kartų, o Amerikos žiūrovai laukia jo pasirodymų savo miestuose. Nors dauguma Jūsų tikriausiai jau esate matę jo klipukus, tikiu, jog atsirast bent pora tokių, kuriems ironijos, savito bet daugumą „vežančio“ humoro kupini Jon Lajoie pasirodymai išspaus šypseną.
Trumpą pasakojimą apie šį kanadietiškąjį fenomeną skaitykite čia, o visus filmukus galite rasti komiko puslapyje.
Kolega aušrininkas neseniaiatkreipė dėmesį, jog vykdant krizinį išsipardavimą buvo parduotas Gedimino pilies bokštas. Trumpas video apie tai, kaip vyko šis procesas:
Vakar buvo paskelbta, jog nuo sausio mėnesio LRT iš savo programos tinklelių ištrins 7 laidas. Ekonominiai sunkumai esą privertė optimizuoti išlaidas laidoms, honorarams ir atlyginimams, todėl iš LTV eterio dings „Požiūris“, „Emigrantai“, „Tėvai ir vaikai“,o LTV2 programoje nebebus kuriamos laidos „Gimnazistų“, „Žodžių kišenės“, „Laiko portretų“. „Kultūros naujienos“ iš LTV2 persikraustys į į LTV laidą „Kultūra“. Kaip matome, taupoma bus… kultūros sąskaita. Šiek tiek keista. Pinigai gal ir nebetrykšta fontanais, bet iš nacionalinio transliuotojo per amžius juk buvo reikalaujama skleisti kultūrą, rodyti švietėjiškas laidas. O dabar atsisakoma dalies to, kurios kaip tik ir atlieka minėtąją misiją. Aišku, jos negalėjo pasirigti ypatingais reitingais, bet bent jau dalis jų visiško numarinimo tikrai nenusipelnė.
Pats iš visų šių laidų žiūrėdavau tik “Požiūrį“ ir „Emigrantus“, mat LTV2 kanalas šiuo metu turimai antenai neįkandamas. Neįsivaizduoju, ko iš valstybinės televizijos tikisi kiti, bet bent jau man šios dvi marinamos laidos buvo tikrai įdomios. Na, kartais gal kiek ir užkliūdavo, kad „Emigrantuose“ gyvenimas emigracijoje dažnai buvo tepliojamas tik juodom spalvom, nes iš patirties žinau, kad nėra viskas taip tamsu. Bet bendroj sumoj – visgi yra buvo įdomi ir aktuali laida. Televizijos vadai pareškė, kad taupyti pradedama pirmiausia atsisakant tarptautinių projektų. Matyt, nebeliko pinigų “Emigrantų“ žurnalistų kelionėms po užsienius… Toks būtų logiškas paaiškinimas.
Kuo nusikalto S.Bartkaus „Požiūris“ sunkiai sugalvoju. Galima peikti faktą, jog S.Bartkus neleidžia žurnalistams išleisti savo balso į eterį ir visus jų rengtus reportažus įgarsina pats (kai kurių internetinių komentatorių nuomonė), galima prisigalvoti dar visokių laidos trūkumėlių. Bet… Ar tai tikrai ta laida, kurios verta atsisakyti? Sprendžiant iš to, kaip aktyviai šiuo sprendimu stebisi internetinė bendruomenė, susidaro įspūdis, kad bus šiek tiek prašauta. Nežinau kaip Jums, bet man, pavyzdžiui visai įdomu sužinoti, jog namus galima statyti ne tik iš plytų ar blokelių, bet ir iš šiaudų. Visai įdomu sužinoti, jog Kauno geležinkelio tunelis unikalus visoje Rytų Europoje, jog kone kiekvienas Lietuvos tiltas turi garbią istoriją, jog tarpukario laikais po Kauną kursuojantis garvežys kartais padegdavo aplinkines trobas, jog didžioji dalis miesto transporto paveldo lengva ranka pasiųsta į metalo laužą. Man tai tiesiog įdomu… Prieinu vienintelės išvados, jog „Be tabu ir co“ prašoma suma už šią laidą LTV biudžetui nebepakeliama našta. Nes kitaip – kam iš LTV programų tinklelio trinti bene vienintelę lietuvoje istorijos populiarinimo laidą?
Jei kas nors paklaustų mano nuomonės, ant krizinio-inkvizicinio laužo pirmiausiai kraučiau „Stilių“. Ekonominė krizė įsivažiuos ir, tikiuosi, daliai mūsų „aukštuomenės“ nebeužteks pinigų užsipirkti eterio savęs demonstravimui. Na, o tie, kurie tai ir toliau darys, tik didins tautiečių bambeklių armijas. Kam malonu žiūrėti į besistaipančią iki begalybės savimi patenkintą bufetininkę sėkmingą verslininkę, kai kažkur ant šaldytuvo guli neapmokėtos kosminės sąskaitos, o tavo saujoje pranešimas apie tai, jog dėl krizės bus mažinamas ir taip varganu buvęs atlyginimas?
Visi jau puikiai žinome, kad A.Siaurusevičius – socialdemokratų žmogus. Būtent jų skydinė televizijos direktoriui pasirodė minkščiausia vieta poilsiui po be galo „nuvarginusio“ rinkimų maratono. Ar tikrai protinga taupymo programą pradėti nuo kultūrinių, šviečiamųjų laidų? Juk būtent dėl tokių laidų tariamo trūkumo lėkė direktoriaus pirmtakų galvos. Tikrai nenustebčiau, jei dabar, kai pagrindines vietas prie lovio išsikovojo konservatoriai, koks nors politikėlis staiga „praregėtų“, jog nacionalinis transliuotojas vėl nebeatlieka savo misijos.
varpininkas