„Auksinė Varpa“ nebūtų provincijos blog'as, jei kartas nuo karto nemesteltų Jums šiek tiek linksmybių iš kaimo gyvenimo. Šį kart – trumpas filmukas apie ožkas, liaudyje dar vadinamas Stalino karvėmis. Tiksliau vieną jų rūšį – alpstančias ožkas. Krizės metais, kai visi surūgę ir pikti, auginti tokius padarus verta vien dėl aplinkiniams dovanojamų šypsenų. Pasižiūrėkit patys…

aušrininkas

Neseniai teko svečiuotis pas brolius latvius. Kam teko būti Jūrmalos kurorte, tas žino magišką šių vietų trauką, kuriai neatsispyrė net Rusijos carai. Tiesa, šiandien kurortas ištuštėjęs. Žiema atvilioja tik pavienius. Be to, savo juodą darbą daro kaimynus kol kas labiau nei mus smaugianti krizė. Jos požymiai matyti ant pušynuose išrikiuotų namų sienų: PARDOD PARDOD.

Iš pirmo žvilgsnio tai niekuo neišsiskiriantys didesni ir mažesni namukai: tvarkingi, prižiūrimi. Gyvenk ir norėk. Vieni šiuolaikiniai, kiti – preciziškai restauruotos šimtametės vilos. Vieniems iš kaminų kyla dūmai, kiti laukia vasaros atostogų – čia sugrįžta smarkiai pasiturinčių latvių ir, ko gero, rusų šeimos.

Vaikštinėdami grožėjomės ir mėginom spėlioti, ką gi reikia veikti gyvenime, norint čia gyventi. Kiek galėtų kainuoti toks būstas pajūry? Grįžęs lyg tarp kitko užmečiau akį internetan. Teko pasijuokti iš savo vaikiškų spėlionių. Lyg dar būtų negana, žmona parašo – imam šitą…

varpininkas

Mįslė penktadienio vakarui – kokioje šalyje yra Vilniaus miestas?

Aišku, kai kurie „Auksinės Varpos“ blog’o skaitytojai pagalvos, kad pergėriau  „Klumpių“ vyno ir todėl į eterį vapalioju nesąmones. Ir jūs, mielieji, šį kartą būsit neteisūs. „Rašalo“ negėriau, o šitas, lietuviui, atrodytų, absurdiškas klausimas iškilo ne nuo kažko apdujus, o tiesiog nusipirkus va šitą magnetėlį šaldytuvui:

Sukėlė šypseną? Norėtumėt tokį turėt? Galiu jus nudžiuginti. Kadangi „Auksinė Varpa“ – labai geradūšis blog’as, šitas mažas stebuklėlis galės būti Jūsų. Tereikės sudalyvauti  „AV“ konkursėlyje. Bet apie jį – rytoj. Kol kas grožėkitės rusišku vilnietišku Gediminu, o aš einu sukt galvos, už ką gi jį galėčiau dovanoti…   

varpininkas

Vieta: firmos darbuotojų kambarėlis, Southampton'as, Didžioji Britanija.

Laikas: pietų metas, maždaug prieš porą metų.

Veikėjai: Krisas (Chris) – pastolių nuoma užsiimančios firmos kiemo vadovas. Linksmas, geros dūšios ir gana apsiskaitęs žmogelis. 

               aš (varpininkas)

Veiksmas: Pietų pertraukos metu kambarėlyje susirinkusiems keliems veikėjams ruošiuosi demonstruoti filmą „Skrydis per Lietuvą“    

Aš (laukdamas, kol užsikraus kompiuteris): Krisai, o tu man dabar nuoširžiai atsakyk – kaip tu įsivaizduoji šalį iš kurios atvykau? 

Krisas: Hmm.. na nežinau… Na kažkur Rusijoj, daug sniego… Na supranti. Mums daugybę metų apie šalis Rytuose buvo sakomi ne patys geriausi dalykai. Na žinai, sunku kažką ir pasakyt…

Aš: Gerai, dabar pasakysiu, kaip aš manau, ką tu galvoji.

Krisas: Na?

Aš: Manau, kad tau Lietuva atrodo miškais apaugus žemė, kur žiemą sniego iki namų stogų. Kad aš, tipinis lietuvis, atsikeliu ryte, pusryčiams išgeriu stiklinę naminės degtinės, užkandu agurku, paskui užsidedu kailinę kepurę, pasiimu šautuvą, išlendu iš savo medinės trobelės, miške nusišaunu mešką ir paskui parsivilkę ją, kokį mėnesį su visa šeima valgom. 

Krisas (besijuokdamas):   Ot šūdas, Mindy, žinai, iš tikrųjų panašiai ir įsivaizduoju. Na, gal tik kad ne meškas šaudai. Kažkur girdėjau, kad jų mažėja, tai sakau, gal ir jūs kitus žvėris medžiojat…  

varpininkas

            Šitą filmuką aptikau „pavaryk“ blog’e. Šiandien savo rašiniais Jūsų kankint nesiruošiu, tad siūlau įsijungt garsą, pasiimt alaus, patogiai atsilošti krėsle ir pasimėgauti puikiu kūriniu apie šiandienos Lietuvą…

varpininkas

                 Lietuvos širdyje ir pakampiuose užvirė aršios diskusijos dėl sostinėje Neries pašonėje išdygusios skulptūros „Krantinės arka“. Labiausiai neišprusę runkeliai tuojau puolė piktintis, jog miesto centre suraityti aprūdijusį vamzdį esą joks menas. Neišmanantys lietuviškosios lėšų matematikos puolė rėkti, kad toks kūrinys tikrai negalėjo atsieiti šimto tūkstančių litų. Tačiau niekam nekilo klausimas, ar tai, kuo nusprendė pasidabinti Europos kultūros sostinė, iš tiesų yra originalu? „Auksinė Varpa“ skuba atsakyti į šį svarbų klausimą ir tuoj pat atsakingai pareiškia, jog visa tai tėra tik pigus plagiatas!!!
                Tikrasis „Krantinės arkos“ originalas yra Lietuvos šiaurinėje dalyje, didingame Radviliškio miestelyje. Būtent čia prieš kelis dešimtmečius buvo nuspręsta tokia moderniojo meno išraiška nudžiuginti tūlo lietuvio akį. Tam buvo pasirinkta strategiškai patogi vieta šalia kelio Šiauliai – Panevėžys (jis – vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių). Kiekvienas automobilio, autobuso, keleivis ar sunkvežimio vairuotojas važiuodamas į Šiaulius galėjo ir tebegali grožėtis šia  nepakartojama skulptūra, kurią dabar niekingai nukopijavo sostinės menininkai.
                Radviliškietiškasis šedevras padengtas blizgia, didingai atrodančia, dėmesį prikaustančia medžiaga, tuo tarpu Europos kultūros sostinės atstovai suprasdami savojo plagiato menkavertiškumą paliko jį aprūdijusį. Provincijoje esanti skulptūra tęsiasi net kelis kilometrus – tam, kad ją stebintis žmogus spėtų suvokti tikrąją kūrinio prasmę ir didybę. Gi Vilniuje esantis vamzdis išnyra iš po žemių ir čia pat gėdingai prasmenga į krantinės betoną taip ir nesukeldamas žiūrovui jokio dvasino pasitenkinimo. Radviliškietiškoji skulptūra tiesi, bet tuo pačiu yra ir staigių pakilimų. Lygios vietos simbolizuoja lygų, bekalnį kraštovaizdį, žmones maitinančią aplinkinių vietovių žemę. Gi staigūs pakilimai simbolis to, kad Radviliškio žmogui nebaisu niekas – jei reikės, jis supils kalnus, jei reikės, jis įveiks bet kokias gamtos kliūtis. Juk miesto vietoje kažkada buvo neišbrendami pelkynai!.. Ir tik darbštaus radviliškiečio dėka ten dabar važiuoja traukiniai, gaminami baldai, kombainai, kepama duona, dygsta maximos ir statoilai. O ką reiškia Vilniaus vamzdžio išraitymai? Kažkas sakė, kad tai Vilnelės ar Neries vingių simbolis. Tada leiskit paklausti, nejaugi sostinė tegali pasigirti tik gamtos dovanotu grožiu? Radviliškiečiui gamta to grožio pagailėjo, bet jis jį gali susikurti pats!
                Pabrėždami savo stiprybę ir nepalaužiamą dvasią, radviliškiečiai skulptūrą iškėlė virš upės – jei reikės, peršoksim bet kokias kliūtis. O ką padarė vilniečiai? Jų skulptūrėlė lyg koks niekingas kirminas, net nebandydamas įveikti Neries, kiša galvą į žemę ir slepias nuo atsiradusios problemos… Nejaugi tas žemėn lendantis ir Nerį peršokti bijantis metalinis kirminas – vilniaus gyventojo simbolis?…
              Originalioji skulptūra sudaryta iš dviejų greta einančių vamzdžių. Tai draugystės simbolis – Radviliškio žmogus žino, kad ir ką jis bedarytų, visada šalia turės bent vieną draugą. O kaip reikalai su Vilniumi? Vienišas, galvą nuleidęs vamzdis… 
              Galiausiai – svarbiausia dalykas. Žinodami auksinę taisyklę, kad MENAS TURI TARNAUTI LIAUDŽIAI, Radviliškio menininkai savo skulptūros viduriais paleido tekėti šilumą. Taip kiekvienas radviliškietis paspaudus šaltukui žino, kad už šiltą ir jaukią savo gužtą jis dėkingas palei plentą vinguriuojančiam modernistiniam meno šedevrui ir jo kūrėjams. Dabar leiskite paklausti, o kas teka vilnietiškojo plagiato viduriais? Niekas!!! Nebent šimtas tūkstančių į kažkieno kišenę…
            Ir visiškam desertui – radviliškietiškasis originalas buvo sukurtas dar praeitame amžiuje. Vilniaus „kirminas“ atsirado ką tik. Kyla visiškai pagrįstas klausimas – tai nejaugi Europos kultūros sostinės modernistinis menas net nuo mažo provincijos miestelio atsilieka keliais dešimtmečiais?… Ką kitą kart  iš meniškųjų radviliškiečių vogs idėjų pritrukęs Vilnius? Ant baslio pamauto pirmojo lietuviško grūdų kombaino idėją?…

PAPILDYMAS: O jei norite pamatyti kaip mažas Lukšių miestelis nuošluostė nosį Vilniaus lediniam barokui, žiūrėkite čia.

  Vilnietiškoji „Krantinės arka“ (delfi nuotrauka)

Radviliškietiškasis skulptūros originalas

Skulptūros akcentas „Šuolis per upę“

Radviliškietiškojo moderno vingiai

Dar vienas meno kūrinys, kurį kopijuos sostinė? 

          Kolega darbe sakė, jog net ir M-1 laidų vedėjai šiandien kalbėjo apie Radviliškio originalą. Vadinasi, idėjos plagijavimas akivaizdus ne tik „Auksinei Varpai“ bet ir patiems vilniečiams…
          Šiaip ar taip, šis įrašas -  visai puikus anonsas maždaug savaitės bėgyje pasirodysiančiam  be galo rimtam AV moksliniam tyrimui „Krūva argumentų, kodėl Radviliškis geresnis už Vilnių“.