varpininkas
Įdomus Dievo kūrinys ta mūsų Marijos žemė. Va, pavyzdžiui, Vilniuje milijonais kasdien sėkmingai minta iš plieninių sijų ir gelžbetonio atstatyti (cha cha cha) Valdovų rūmai, o va tikrieji istorijos liudininkai – dvarai stovi apleisti ir niekam nereikalingi. Na, laimei, bent jau Pakruojo dvarui (ir, berods, keliems mažesniems) buvo pramušta euromilijonų, tad bent kažką turėsim išsaugoję ateities kartoms. Aišku, nesu naivus, ir nesitikiu, kad pinigų stokojanti valstybė staiga susirūpins paveldu, bet bent jau kai ką iki šiol tikrai galima buvo atlikti.
Panemunės maršrutas į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams pateikiamas kaip vienas vaizdingiausių ir įdomiausių maršrutų po musų šalį. Gilią senovę menančios pilys ir dvarai, piliakalniai, gražus gamtovaizdis. Viskas gerai, tegu pasižiūri prie iščiustytų pilių pripratę užsieniečiai lietuviškos griuvėsių egzotikos. Bet negi per sumautus beveik 20 nepriklausomybės metų nebuvo galima pasamdyti kokio vietinio Prano su laužtuvu, kad nuo Belvederio dvaro sienos nuluptų šitą užrašą?
Nors ką gali žmogus žinoti, gal šimtmečiais istoriją skaičiuojantis dvaras tik tuo ir garsus… Gal pensininkių melžėjų suvažiavimas ir buvo pats jo gyvavimo zenitas…
Džiaugtis belieka bent jau tuo, kad iškabų perdarymo meistras buvo pasiųstas į garsiąją Panemunės pilį. Ten, kaip koks J.Nikulinas garsiojoje „Operacijoje Y“, laužtuvėliu, matyt, nulupo tris istoriškai atgyvenusias raides ir valstybės biudžetas buvo išgelbėtas nuo bereikalingų išlaidų. Kam reikalingos naujos iškabos su valstybės simboliais? Jei akys jų prašo, visada galima palėkt iki Vilniaus. Auga ten vienas toks valstybės simboliukas. Sako, nelabai brangus, vos už kelis šimtus milijonų…
Tokia ta mūsų Lietuva. Veidą dailinam ir puošiam, o užpakalis nuogas šviečia… Bet gal visgi ir gerai. Visai smagu netikėtai prisiminiti šlovingus laikus, kai melžėjos kasmet iš karvių stebuklingai priprašydavo dešimčia procentų daugiau pieno, derliai buvo didesni ir didesni, o šviežios duonos rasdavai tik trečioje parduotuvėje…
Šis įrašas paskelbtas Penktadienis, 2009.02.06 01:55 kategorijoje Kasdienybės trupiniai, Visa kita. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.
varpininkas
kas tiesa tas tiesa. stai uz keliu km nuo musu miesto miske karo metais buvo saudomi zydai. dabar toje vietoje yra monolitinis socrealizmo paliktas memorialas. atrodo, viskas tvarkoj. bet stai uzrasas vis dar byloja, kad cia buvo nuzudyta 5000 tarybiniu pilieciu. Tiesa, teko jam atlaikyti neaiskios spalvotos mases atakas, bet lenta išliko. Priesingai negu neseniai pastatyta nuoroda prie keliuko, is kurios jau spejo isbyreti kas antra raide. nekalbu jau apie tos vietos minimalu sutvarkyma. Geda zmonem parodyt. Gal laukiam kol patys rusai sutvarkys? juk savo kariu kapus tvarko visoj Lietuvoje.
[Atsakyti]
Belvederyje vyko ne melžėjų suvažiavimas, o sūrių gamintojų. Kadangi dar neseniai sūrininkai buvo labai įtakingi žmonės (žr. "Rokiškio sūrio" Trumpų dinastiją, o ir Pasvalio, kiek žinau, sūrininkai buvo ne iš kelmo spirti), tai matyt jie ir pasirūpino šios memorialinės lentos apsauga.
Belvederyje, kaip supratau, mokėsi visi žymiausi Lietuvos pieno perdirbėjai
Aišku, gaila, kad spausdami iš pieno milijonus jie nepasirūpino Belvederio dvaru, girdėjau, kad apylinkės ten nuostabios. Vis tie savi mistiniai milijonai arčiau širdies. O juk daugeliui milijonierių dabar ištirps tas svoris.
[Atsakyti]
pamenu, kaip kokioj 4-5 klasej mokytoja liepdavo isbraukti vadovelio tekste dvi raides ir is LIETUVOS TSR padaryti LIETUVOS R. Tuomet buvo sunku patiketi, kad pats mokytojas liepia rasinet knygoje…
tokie buvo Atgimimo laikai.
[Atsakyti]
kolegai> turėdamas laiko, jei važiuotum pro šalį, nufotkink, įmesk tą savo krašto istorinį stebuklą
Paradoksų šalis ta Lietuva…
[Atsakyti]
na, Lietuvos pakampiuose, matyt, nuo atgimimo laikų toli ir nenueita
Šiaip tai tokios pat iškabos ir ant kitų objektų pakeliui buvo, tik kad mano fotiko baterijom gyvastis baigėsi… Kai tą pieninkystės veteranų iškabą fotkinau, šalia kažkokia mergina su,berods, prancūzu dvarą apžiūrinėjo. Geras vaizdas buvo, kai ji bandė jam angliškai paaiškint ką skelbia toji iškaba. Prancūzas kraipė kraipė galvą, bet matyt nelabai tesuprato apie ką kalba eina 
Redagavo varpininkas 2009-02-06 09:29
[Atsakyti]
būtinai. paziuresiu savo "archyvuose", gal yra. siap prie kiekvieno zymesnio objektelio uzsilike senos lentos. susidaro vaizdas, kad jos pacios tapo kaip ir nelieciamu saugotinu objektu.
[Atsakyti]
pamačiau čia kažkada per LNK, kaip Dolinskas aiškino, kad jie vargšai ten Vilniuj stengiasi, turėdami minimumą (kažkiek ten milijonų) išspaust maximumą AMB mauzoliejaus ekspozicijai, tai toks nervas suėmė, kad tuo pat metu ant rimtų objektų per 20 metų net iškabų pakeist nesugeba. Sakiau, orams atšilus darysiu pilietinę akciją. Pasiballnojęs eržilą, kiek galimybės leis, planuoju daryt ekskursijas per dvarus, kitas lankytinas vietas ir viską aprašinėt čia. Ir pačiam bus nauda, ir tos kelios dešimtys AV skaitytojų dar kartą turės progos įsitikint, kad ne vien naujasis katedros kaimynas vertas milijoninių injekcijų…
[Atsakyti]
to vilnis> dėkui už patikslinimą
O vietos ten tikrai gražios. Jei dar nelankytos – patariu nuvykti. Tik nusiteikti reikia tam, kad pamatysit griūvantį paveldą… Išskyrus Raudonės pilį. Beje, ant vieno iš jos komplekso pastatų, kai buvau, irgi kabėjo neblogas užrašėlis – "Parduodama" 
Taip jau sutapo, kad visą tai lankiau grįžęs po kelionės Anglijoje. Kilusių apmastymų, manau, net neverta aprašinėti…
[Atsakyti]
Nu tep. Čia tau ne prie Stounhendžo naktinėti:) Tokia pilietinė akcija man irgi įdomi. Nes mūsų kaimo paveldosaugos specialistė labai silpnai vysto savo veiklą. Šiaip senai galvoju įamžinti ir aprašyti sovietinį paveldą Lietuvos kaime: fermos, bokštai ir kt. Kol dar visai nesuardė. Per anksti vienas dėdė ėmė griauti tuos kolūkius:) nespėjau užaugti…
[Atsakyti]
Pravažiavom užpernai palei Nemuną. Liuks maršrutas, jeigu bus viskas kada nors sutvarkyta ir pritaikyta turizmui. Ypač superinis Seredžiaus kalnas. Va ten tai galėčiau ilgai į Nemuną žiūrėt, kol pagoniu pavirsčiau. Jei dar alų gurkšnojant…
Apgailėtina Panemunės pilis, toks šedevras. Už valdovų rūmus bent keletą tokių galėjo atgaivint.
[Atsakyti]
Nu jo, praleist naktį nugarą į stounhežo akmenį įrėmus – įspūdis visam gyvenimui. Bet nuoširdus pavydas ima ir po jų muziejus, dvarus ar vienuolynus vaikščiojant. Net iš griuvėko sugeba padaryti objektą, kurį norisi pamatyti. O pas mus… Landžiojau po vieną dvarą, į rudą riestainį įmyniau nepastebėjęs. Ir supratau, kad tokiem kaip mes, tik ir belieka džiaugtis tuo, kad istoriją mylėdamas visas po šūdą neišsivolioji… O dėl tarybinio paveldo – blin, tikėk netikėk, panašias mintis irgi brandinau
Dabartinei kartai bus neįdomu, bet praeis kokie 50 metų ir įgys vertę toks darbas.
[Atsakyti]
matai, gaivinant tokį objektą reikia įgudžių, žinių. O mauzoliejaus statybai tai nieko ypatingo kaip ir nereikėjo. Kolegos tik pamatus pakonservavo, o paskui suvažiavo PST kranai, sumetė plieno sijas, perdangas, mūrininkai sumūrijo sienas, fasadnikai dekorą užtepė ir prašom, atstatyta
Vienas pažįstamas kažkada pasakojo, kaip Vakaruose senamiesčio namą restauruodamas tinką iš kiaušinių darė. Durneliai tie vakariečiai, prisigalvoja nesąmonių… Tegu pasimoko iš mūsų, kaip reikia atsatinėt 
[Atsakyti]
O jau ironija kokia graži.. ;D
Iš tikrųjų, taip kiek supratau, valdovų rūmuose stovi net ne Lietuvos paveldas, o šiaip sendaikčių turgų padarė.
[Atsakyti]
Ironija pro ašaras. Daug ko mes nesuprantam šitam versle, nes ir neturim suprasti. Užtat ir ironija gimsta:) Nelabai suprantu, ką bendro su Lietuvos istorija turės Italijoj ar kitur pirkti gobelenai ir komodos. Žinoma, rūmuose niekada nestovėjo vietinio staliaus Jono sumeistrautas stalas, visi jie iš Renesansu svaigstančios Europos buvo. Bet Lietuvos muziejų fonduose kirvarpos graužia šimtus lietuviškų baldų, stovėjusių dvaruose. Už tuos milijonus dalį jų restauravus būtų puikiausias Royal Palace apstatymas. Juk tai Lietuvos dvarų kultūra.
O tai šokinėja iš laimės atradę kažkokiam antikvare neva dingusiu laikytą XVII a. paveikslą, už kurį pasiruošę pakloti n sumą, nes jis tiesiogiai susijęs su Žygimanto Augusto laikų dvaru. Bet palaukit, juk jis mirė dar 1572 m… Arba žmonių mulkinimas, arba mano neatidumas klausant informaciją. Ir verkia, kad tokių paveikslų yra daug, bet nėra lėšų jiems paimti, nes pardavėjai naudojasi proga ir prašo kiek nori. Tautos apvaginėjimas. Bet ką čia padarysi. Karalius Žygimantas mirė, tegyvuoja karalius Algirdas.
Redagavo ausrininkas 2009-02-10 12:01
[Atsakyti]
Na tiesiog, aš visiškai sutinku su tuo pasakymu, kad šitie va tiem aniem ir tokiem Valdovų rūmam, skirta per daug dėmesio, lėšų. Bet kaip gi čia pasipriešinsi, tokioje patriotiškoje šalyje. Todėl visi ir mato ir supranta, bet nenori prabilti.
Kaip jau minėjau, manau, jog tai sendaikčių turgus, prieš kurio įkūrimą, dar ir kelios personos pasipelnė.
Ištikrųjų paskutiniu metu, vis norisi kažkur po Lietuvėlę pakeliauti, dairysimės po paveldus, smagią mintį čia užmetėt
[Atsakyti]
Ir paciame Vilniuje uztenka architekturiniu objektu, kurie dar "gyvi", bet jau "palaidoti". Paimkime, pvz, Sapiegu rumus Antakalny, arba Misioneriu baznycia. Savo istorija jie nei kiek nenusileidzia Valdovu rumams, o savo dabartine isvaizda? Rasiau apie juos dar besimokydama Universitete, tad siek tiek numanau apie ka sneku. Jeigu jau po nosimi esantys objektai, garsiai aptariami A. Bumblausko laidose, taip ignoruojami, ka jau sneketi apie garsaus anais laikais "Panemunes kelio" architekturinius objektus? Ar "kazkam" reikia kaip kaciukui pabaksnot snukuciu i tam tikra vieta, kad praregetu? Ar reikia pelningo plano kaip irengti Istoriniame objekte eilini pramogos centra, kad butu skirti pinigai jo renovavimui? Kazkada vistiek skirs pinigu, bet jau ne renavavimui, o atstatymui
[Atsakyti]