Lauk iš mero posto! (arba žodžio laisvė ant turgaus tvoros)
vasario 9th, 2009
varpininkas
Įvairiausių topų rinkimai pastaraisiais metais tapo labai populiaria lietuvių liaudies pramoga. Tai renkame geriausią dainą, tai svarbiausią metų įvykį, tai stilingiausią damą. Neseniai tėvynės žemėje įvyko dar viena tokia pramoga. Žurnalas „Veidas“ surengė pirmuosius geriausio šalies mero rinkimus. Kaip skelbiama, 110 įvairiausių specialistų suko, suko galvas, skaičiavo balsus ir galiausiai nusprendė, kad meru nr.1 Lietuvoje tapo – Druskininkų meras R. Malinauskas. Gi mažo, save geležinkelio sostine vadinančio miesteliuko meras A.Čepononis užėmė garbingą penktą vietą, nušluostydamas nosį kaimynams iš Šiaulių ar Panevežio. Naujiena džiugi, dabar miestelėnai galės didžiuotis žinodami, kad miestelio meras – misteris nr.5. Deja ne visi… Antai turgaus šeimininkai turi savą požiūrį į gerb. A.Čepononį ir jo slėpti neketina. Kiekvieną žmogelį, užsukusį turgun pigesnės žuvies, bulvių ar dėvėtų rūbų pasitinka toks šūkis:
Plakatai nėra naujiena, turgaus tvorą ir pastatus jie puošia turbūt jau bene metai laiko. Jiems pasirodžius, naujienų agentūra VBS („Viena Boba Sakė“) skelbė, kad tai pasekmė konflikto tarp mero ir turgaus šeimininkų dėl uždarytos naktinės aludės. Kaip yra iš tiesų – nežinia, ir „Auksinė Varpa“ nesiims aiškintis. Tačiau šitoje istorijoje galime pasidžiaugti tuo, kad iš visų demokratijos privalumų vienas Lietuvoje tikrai veikia – tai žodžio laisvė. Tuo galima įsitikinti ir turgaus internetinėje svetainėje, kur visokie kontrolieriai ir valdininkėliai tiesiai šviesiai priskirti negarbingai verslo naikintojų kategorijai.
Pagarba merui už tai, kad jis pateko į top penketuką, o turgaus šeimininkams už tai, kad gina savo teises ir kaskart, užsukus duonos ar mėsytės, savo plakatais sugeba padovanoti šypseną.
Kategorijos: Kasdienybės trupiniai | Komentarų: 0
varpininkas