varpininkas

          Pagaliau, pagaliau artėja ta diena, kai ubagai ir pusubagiai galės sau leisti nusipirkti visiškai naują automobilį. Nors ir jaučiu neapsakomai aistringą meilę ir atsidavimą savo ištikimajam eržilui Golfyčiui, negaliu ramiai nusėdėti vietoje laukdamas, kol Indijos auksarankiai į pasaulį paleis pirmuosius  serijinius šedevrus vardu Tata Nano. Tik pagalvokit – naujas, blizgantis, keturvietis, turintis jėgos net kaip 33 suaugę arkliai automobilis kainuoti turėtų vos apie 2500 dolerių. Jo 643 kūbinių centimetrų širdutė teoriškai ratus sugebės išsukti net iki retam žvėriui pasiekiamo 105 km/h greičio. Sausio pabaigoje buvo skelbiama, kad Nanukai jau vasarį bus išmesti į rinką. Tiesa, norintys turėti grynai indišką automobilį turėtų suskubti skambinti Ezopui. (ką tik supratau, ko jis ten trenkėsi į Indiją… Matyt nori būt pirmas lietuvis, turintis Nano…) Mat Europoje šios mašinytės turėtų glaustis po Fiat’o vardu.
        Kalbama, kad bazinis, pigiausias indiškas Nanomobilio modelis neturės jokių komforto atributų. (Gi išlepusiems europiečiams bus įmontuoti bent jau svarbiausi „navarotai“.) Bet man ir nereikia nieko…  Tik paties Nanuko. Užsiklijuočiau ant jo užrašą „Auksinė Varpa“ – koks gyvenimas tokia ir mašina“,  nardyčiau tėvynės keliais ir kelelias beprotišku 60 km/h greičiu, stebėčiau aplinkinių šypsenas ir būčiau laimingas…
         Ką tik suvokiau, dar vieną priežastį kodėl mano, gryno lietuvio dūšiai toks mielas indiškasis Nanukas. Jis toks panašus į mūsų tautinės kulinarijos pasididžiavimą – cepeliną. O pro cepelinus ramiai praeit negaliu… Utiutiu plento cepelinukas…
       
           Pasvajot gi galima…
           Geriau apžiūrėti, anot gamintojų, būsimą pigiausią pasaulio automobilį galite čia, pasiskaitinėti apie jį – čia

varpininkas

          Ir išaušo vienam kaimo bernui didi diena, kai jo ant durniaus skelbiamos rašliavos pasiekė ne tik kompiuterius užgulusių, bet ir laikraščius sklaidančių tautiečių akis ir širdis. Ėmė ir netikėtai nužengė „Auksinės Varpos“ žodis į spaudos puslapius, nušviesdamas krizės stekenamų lietuvių protus, jog neverta išlaidauti naujoms mašinoms, nes geriausia vistiek buvo, yra ir bus – VW Golf II. Va jums įrodymas:

               Aišku, kokiai minutei nusiminė kaimo bernas, kad laikraščio žmonės neparašė iš kur visas šias gyvenimo tiesas nubumbasijo, bet paskui liūdesį pakeitė džiugi mintis:  „Žmogau, gi čia pripažinimas. Kiek autorių rašo, mina slenksčius, skambina, prašo (seimo pirmininkas net pinigus moka) kad juos spausdintų, o čia, šmaukšt, ir pasiekia tavo žodis televizoriaus programos beieškantį tautietį. Ima ir priverčią jį nusišypsot, nepaisant to, kad antras mėnuo vėluoja alga, o bankas grąsina atimt lizingu pirktą automobilį. Ko gi daugiau norėt?…“
              Tos minties padrąsintas kaimo bernas kukliai šypteli, išsipučia snarglį, ir, susiskaičiavęs monetas, nusprendžia vakare atiduot jas už bambalį kokio pigesnio alaus. Kas žino, gal ims ir apsuks velnio lašai mužikišką makaulę taip, kad gims dar vienas užpildas kokio nors laikraštėlio puslapiui….

P.S. Nuoširdžiausia padėka už šitą atradimą skrenda į sostinę panelei Dianai ir ponuliui Vaidui.