varpininkas

Vieta – Vilnius, Saulėtekio alėjoje prie studentų bendrabučių esanti parduotuvė Niujorkas.
Laikas – seni geri studijų laikai, kai barakus dalinomės su gipskartoninio Vilniaus statyti iš kaimų susirinkusiais statybininkais.
Vakaras. Parduotuvė ne savitarnos tipo, tad prie vienos vienintelės kasos susirikiavusi margaspalvė krūva klientų. Ateina lengvai įkaušusio supermandagaus statybininko eilė.

Statybininkas (skaičiuodamas saujoj centus): Atsiprašau, panele, sakykite, kiek kainuoja va šitie konservai?

Pardavėja: Trys litai
 
Statybininkas: O pigesnių neturit?

Pardavėja: Ne

Statybininkas: Tai gal nereikia tada..

Pardavėja: Dar ką nors norėsit?

Statybininkas: O sakykit, prašau, kiek kainuoja pigiausia duonytė?

Pardavėja: Du penkiasdešimt.

Statybininkas (smarkiai nustebęs): Kiek?!! Du penkiasdešimt už duonos kepaliuką? Dievuliau tu mano dievuliau, kaip viskas brangu… Jėzau, Jėzau… Nereikia man tokios brangybės…

Pardavėja (gūžteli pečiais): Tai imsit ką nors?

Statybininkas (išsitraukia iš kišenės suglamžytą dvidešimtinę): Tai tada prašyčiau man tris pusles „Kobros“ alaus…

    varpininkas

           Kaip protingi žmonės sako, ryšium su tuo faktu, jog šiandien „Auksinė Varpa“ švenčia savo jubiliejų ir  jos kontoroj juda kruta šventėjai (aš ir katė Niamniakula), reikėtų šiek tiek muzikos. Valgydamas makaronus ir burnodamas ant Niamniakulos, kam ji, kaip koks seimūnas, kategoriškai atsisako pereit ant krizinio plano ir vietoj kitekato ėsti optimos konservus, sumąsčiau, kad vakarinei šventinei nuotaikai labai tiktų linksmos bezdaluškos iš praeities.
          Visi puikiai žinome brolius Bendžius. Vieni juos mėgstam, kiti – ne. Aš, pavyzdžiui, pykstu ant jų, kad taip skriaudė vargšę Geltoną (ji pati per TV guodės), kad toji pasidarė tokia trapi, lyg Iš Stiklo. Dar pykstu, kad iš eilinio, gitarą brazdinančio kaimo berno padarė tokią žvaigždę, jog jo muzika neduoda ramiai pasiknist po turgaus labdaryną, mat ten diskais prekiaujantis veikėjas šventai įsitikinęs, kad be A.Rimiškio nėra nė vieno kito dainininko, kurį verta būtų leist ant viso turgaus. Bet čia ne apie tai… Visi dalykai turi nuo kažko prasidėt. Visi didieji biznieriai pradeda verslą nuo pirmo pavogto milijono, politikai – nuo išduoto draugo, o didieji dainininkai ar prodiuseriai – nuo pirmos dainos. Tai va. Prisiminkim visi draugiškai dainuškas, kuriomis Marijos žemei praeitam šimtmetyje apsireiškė broliai Bendžiai, ir tik paskui, sėdę į prodiuserių krėslus, pradėjo lietuviškos muzikos bendžijados erą. Trumpas sujungimas… ką ir bepridurt. Tramdomaisiais marškiniais apsirengę vyrukai mokėjo šauniai pjaut grybą

1. Trumpas sujungimas- Eugenija

2. Trumpas sujungimas – Čeburėkai   

3. Trumpas sujungimas – Naujieji metai      

4. Trumpas sujungimas – Kas mums saulė

5. Trumpas sujungimas – Stasė mieste

varpininkas

             Už lango vėl sugrįžo žiema, nuo pat labo ryto girtas kiemsargis keikiasi valydamas sniegu užverstus šaligatvius, o po „Auksinės Varpos“ dangumi – maža mažytė šventė. Mat šis įrašas, kurį, brangus skaitytojau, matai prieš savo akis – jubiliejinis, 100-asis… Ta proga suraitysiu šiek tiek ilgesnį, statistikos prikimštą rašinuką apie šį, vos prieš tris mėnesius užgimusį blog'ą…

           „Auksinė Varpa“ į interneto eterį įžengė praėjusių metų lapkričio pabaigoje ir iškart atrado savo skaitytoją – tai aš pats. Pats rašiau, pats skaičiau ir laukiau, kol užklys koks prašalaitis ir uždės pliusiuką straipsnio apačioj. Ir ką jūs galvojat? Nepraėjo nė savaitė, ir užklydo. Paskui dar vienas, kitas, trečias. Atsirado netgi tokių, kurie sumanė užsiprenumeruoti įrašus. Ir tada man nugaron įsmigo rašymo kablys… Brūkštelėjau laišką kolegai aušrininkui, tas nusprendė irgi prisidėt vienu kitu straipsneliu (jis žmogus rimtas, užsiėmęs, tad ne visada tam randa laiko), ir va po nepilnų trijų mėnesių turim šimtą įrašų. Aišku, čia juokingai nedaug, bet va vis proga išgert…

         Hey.lt skaitliukas sufleruoja, kad nuo „AV“ atsiradimo puslapis buvo peržiūrėtas daugiau nei 12000 kartų, iš kurių  - virš 5000 – unikalūs lankytojai. Sausio pradžioj susiprotėjau įsidiegti google analytics, kurio pagalba susižinau pačios įvairiausios statistikos. Tai va… užgimusi kaip provinciškas, daugiaprasmio pavadinimo, švelnaus humoro bei ironijos ir visoks kitoks blog'as, „Auksinė Varpa“ sulaukė apsilankymų ne tik pačioj Lietuvoj gyvenančių, bet ir užjūriuose esančių tautiečių dėmesio. Guglės analitikas prianalizavo, kad nuo sausio pradžios apie 4500 iš beveik 5000 vizitų buvo iš Lietuvos.  Tuo pačiu paaiškėjo, kad į AV užsuko ir tautiečiai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Būta ir svečių iš egzotiškų šalių: Tailando, Malaizijos, Taivano, Jungtinių Arabų Emiratų, Singapūro, Peru ir Brazilijos (už tuos du - ačiū Eimantėliui ir Margo). Žodžiu, provincijos leidinys internetinei Lietuvai tuoj persivadins į tarpkontinentinį provincijos leidinį ir bus pagrindiniu tarpgalaktinio šachmatų turnyro Vasiukuose remėju :)      

       Daugiausiai skaitytojų peržiūrų sulaukė įrodymai apie VW Golf tinkamumą krizės metu, antroje vietoje liko „Laimėta mašina“.  Smagu tai, kad į top dešimtuką patenka ir įrašėlis – „Kas yra Auksinė Varpa“.  Tiesa, smagu ir dar dėl kelių dalykų - apie 13 procentų lankytojų į puslapį ateina tiesiogiai (vadinasi tikrai pasaulyje yra tokių, kas užsuka neatsitiktinai). Kitus lankytojus atvedė motininins blogas.lt, google ar kiti puslapiai. Beje, kalbant apie google – širdį pamalonina tai, kad pagrindiniai raktiniai žodžiai, per kuriuos žmonės pasiekia blogą yra…. „Auksine varpa“. Pirma vieta nuo kitų atsiplėšusi smarkiai… Po jos seka - „kur dingo pinigai,“  „krizės batonas“ ir kt. Turiu prisipažinti, kad užsuka ir žmonių kurie guglėj ieško frazių „kaip pasididinti varpą“, „ką daryti jei maža varpa“ ir pan. Gaila, bet jiems tenka nusivilti, mat apie tokius dalykus nerašom…

     Tiek sausos statistikos, kurią google analytics dėka gali turėti kiekvienas.

     “Auksinė varpa“ kol kas toks ant durniaus rašomas ir atrodantis tinklaraštis. Kiek tai truks, nežinia. Galvoje generuojasi idėjos, jog visai nieko būtų viską perauginti į šiek tiek aukštesnį lygį ir patapti patogesniu, didesniu įdomesniu, informatyvesniu ir t.t. tinklaraščiu, tiesa, neatsisakant humoro, ironijos ir subjektyvumo. Ar tas įvyks, priklauso nuo daugybės visokių sąlygų (ar atrasiu daugiau bendraminčių, ar turėsiu laiko, ar skaitytojams apskritai bus įdomu ir pan.). Ateitis parodys. Kol kas gyvenam laukdami blogas.lt sistemos atnaujinimų, ir tikimės, jog pastarieji padės tobulėti ir pateisins lūkesčius. Nes, pykit nepykit, kartais imi ir pajunti žmogus, kad dabartinė sistema lyg kokie kinietiški triusikėliai – ima ir pradeda netikėtai veržti…       

      Tai va. Pabaigai dar vienas dalykas. Per dieną bent keliems žmonėms pasidaro įdomu, kas čia per balvonai rašo visą šitą blogą. Jei jau būna tokių, kas domisi autoriais, tai, sakiau, netolimoj ateity reikės išsamiau save aprašyti. O kol kas - jei turit laiko, būkit draugai, brūkštelkit apačioj komentaruose porą sakinių apie tai, kaip atradot mus, ar dažnai ir kodėl užsukat, kas čia patinka ir kas ne ir pan. Būsiu dėkingas. (Norėjau rašyt “iki grabo lentos“, bet pagalvojau, kad gal geriau nejuokausiu taip, nes vieną kart vos neprisijuokavau)… Mat labai įdomu sužinoti, kas tie tavo skaitytojai ir ką apie tave galvoja…