Komentarai apie: Kas nutinka įgėlus penkioms širšėms (pataisytas variantas)

Autorius: varpininkas

varpininkas — Tue, 17 Nov 2009 08:00:01 +0000

Tai jau tikriausiai, kad visą filmą spėjo pažiūrėt Ir visa laimė, kad tik guzu viskas pasibaigė…
Pamenu, mes klasiokui tokį „seansą“ surengėm, tai prieš išsijungdamas kažką bandė uždainuot, o atsigavęs pasakojo, kad matė pievas, gėles, šviesą. Tai truputį nusigandom, nes buvo prisiskaitę, kad mirštantys irgi į šviesą eina. Durniai buvom, ką ir besakyt… Gerai, kad tėvas griežtais argumentais išmušė norą tokius eksperimentus daryt

Autorius: Netyčia užklydęs

Netyčia užklydęs — Mon, 16 Nov 2009 17:22:29 +0000

Dėl prispaudimo prie sienos ir mes taip darėm. Gal 5-6 klasėje. laiptinėje klasiokas iškvėpė, aš jam krūtinę suspaudžiau, palaikiau. Jis žiūri į mane ir šypsosi. Paskui taip pat kvailai šypsodamasis pradėjo svirti į šoną. Galvojau, šiaip kvailioja, apsimeta kad griūna ir atsirems rankomis į laiptus. Bet kai jo rankos pasiekė laiptus, susilankstė kaip plastilininės, ir besišypsodamas su kakta visu svoriu kaip kokia moline puodyne tėšėsi į laiptų pakopą, juokai išgaravo. Nuaidėjo garsas per visą laiptinę. išsigandę su kitu draugu greit nulėkėm į butą. Palaukėme kelias minutes ir išlindome. Kaip tik klasiokas pradėjo gaivaliotis. O ant kaktos kiaušinio dydžio mėlynas guzas. Tada nejuokais išsigandome. Manau, kad klasiokui irgi filmukas praėjo. Ir gal net ne trumpametražinis, o pilnas, su visomis reklamomis

Autorius: varpininkas

varpininkas — Fri, 06 Mar 2009 09:35:09 +0000

Robertui> O jo, girdėtas tas filmukų žiūrėjimo būdas. Kai mokykloj mokiaus, pamenu ėjo kalbos, kad vienas vaikis taip ir neatsigavo. Nežinau, kiek tiesos tame. Bet kai tėvas pamatė mus bandančius tokį bajerį daryt, tai šikną ilgai skaudėjo

Autorius: varpininkas

varpininkas — Fri, 06 Mar 2009 09:31:49 +0000

Žilva, tai laimė, kad išsikapstei. Tvirtas, valingas žmogus, vadinas esi. Mama mano irgi skendo, tai pasakojo, kad kai pradėjo filmukus rodyt, apėmė kažkoks silnumas, lengvumas ir apleido jėgos. Sako "žiūriu - žuvytės plaukioja, kartu ir gyvenimo vaizdai bėga, o kad reikia gelbėtis jau nebesugalvoju..." Laimei, tėvas ištraukė...

Redagavo varpininkas 2009-03-06 09:32

Autorius: Robertas

Robertas — Thu, 05 Mar 2009 19:58:44 +0000

Gražiai aprašei… vaizdžiai.
O jei dėl "filmuko" tai as irgi manau kad nedave tau dievulis dar daeit iki to ta karta…
Maciau as ta filmuka – mokykloj dar, berods 6 ar 7 klasej klasiokai "baike" t.y "filma" pasiule parodyt. Tipo atsistoji prie sienos, ikvepi / iskvepi smarkiai 5 ar 10 kartu ir tada keli bachurai stipriai rankomis krutine prispaudžia.
Nepamirsiu to niekada – per kelias sekundes (realiai) perziurejau visa savo gyvenima nuo mazdaug 4 metu amziaus iki to momento kai klasej prie sienos stoviu, o is manes kokie 4ar5 bernai zvengia. Stoviu akis išpūtes nuo šoko o tie kaip idiotai:
- geeeras ne?!

speju netoli petro vartu buvau

Autorius: Žilva

Žilva — Sat, 28 Feb 2009 22:48:24 +0000

Gal dar Petro raktų nuo vartų neteko girdėti žvangant, todėl ir vaizdų priešmirtinių nematei. Arti buvo mirtis, bet ne tiek, kad gyvenimas prabėgtų vaizdiniais. Man kadais, būnant visai pacanu, teko skęsti jūroje. Ne dėl to, kad plaukt nemokėjau, o dėl to, kad stiprios bangos buvo ir suko ratais mane. Gerai, kad pataikiau į teisingą pusę išlįst. Sako dažniausiai ir nuskęstama jūroje dėl to, kad, susukus bangoms, žmogus nejaučia kur dangus ir, bandydamas įkvėpti oro, neria priešingon pusėn – dugnan. Taigi, kadangi lipdau šitą rašliavą, tada man pasisekė. Ir ačiū Dievui. Nu čia jau lyrinis nukrypimas gavos, bet iš tikrų, besisukant jūroje dėl stiprių bangų, mačiau nors ir labai neilgo (tuomet buvo gal 11-12 metų), bet savo gyvenimo santrauką. Na tokį trumpametražį filmuką. Gal 2 ar 3 kartus. O juokingiausia (gal visgi – baisiausia) tai, kad tėvai, gausybė draugų net neįtarė, kas vyksta. Jie tiesiog buvo nusisukę. Aš žiūriu ir matau, kaip už kokio 40-50 metrų nuo kranto visi smagiai "priima" dideles bangas, aišku žiūri ne į mane, bandantį nuo kranto juos pasiekti, o horizontan. Ir gylis toje vietoje – ne daugiau nei iki kulniukų (gal kelių, kad neprisimeluot). Tai kol pasiekiau tą "kulniukų gylį", teko ir vaizdus matyt, ir pakovot dėl vietos po saule… tai tokia mano viena iš išgyvenimo istorijų

Autorius: varpininkas

varpininkas — Sat, 14 Feb 2009 13:38:20 +0000

dėkui… pražiūrėjau:)

Autorius: urvinis

urvinis — Sat, 14 Feb 2009 12:17:46 +0000

"dvidešimt septynis metus". Pataisyk gramatinę klaidą, ir tekstas taps visiškai tobulas.
(Turi būti "dvidešimt septynerius", pats žinai)

Autorius: varpininkas

varpininkas — Fri, 13 Feb 2009 20:05:32 +0000

beje, skaitydamas Grumlino įrašą apie prietarus (http://www.grumlinas.lt/?p=7195) prisiminiau dar vieną dalyką, kurio nepaminėjau. Mama kažkada pasakojo, kad pagal visus planus turėjau gimti apie liepos 5-7 dieną. Bet kažkaip jau taip gavosi, kad privertė mane išsikrapštyti į šį pasaulį savaite anksčiau. O dabar spėkit, kada mane sugėlė širšės, ir aš, anot buvusio palatos kaimyno, gimiau antrą kart? Aha, teisingai… liepos 7…