„Krantinės arka“ – pigus plagiatas?
Autorius: varpininkas | 2009.02.25 - 16:52 - Kategorija: Aktualijos, Kūryba, rašiniai ir pan., Linksmai

varpininkas

                 Lietuvos širdyje ir pakampiuose užvirė aršios diskusijos dėl sostinėje Neries pašonėje išdygusios skulptūros „Krantinės arka“. Labiausiai neišprusę runkeliai tuojau puolė piktintis, jog miesto centre suraityti aprūdijusį vamzdį esą joks menas. Neišmanantys lietuviškosios lėšų matematikos puolė rėkti, kad toks kūrinys tikrai negalėjo atsieiti šimto tūkstančių litų. Tačiau niekam nekilo klausimas, ar tai, kuo nusprendė pasidabinti Europos kultūros sostinė, iš tiesų yra originalu? „Auksinė Varpa“ skuba atsakyti į šį svarbų klausimą ir tuoj pat atsakingai pareiškia, jog visa tai tėra tik pigus plagiatas!!!
                Tikrasis „Krantinės arkos“ originalas yra Lietuvos šiaurinėje dalyje, didingame Radviliškio miestelyje. Būtent čia prieš kelis dešimtmečius buvo nuspręsta tokia moderniojo meno išraiška nudžiuginti tūlo lietuvio akį. Tam buvo pasirinkta strategiškai patogi vieta šalia kelio Šiauliai – Panevėžys (jis – vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių). Kiekvienas automobilio, autobuso, keleivis ar sunkvežimio vairuotojas važiuodamas į Šiaulius galėjo ir tebegali grožėtis šia  nepakartojama skulptūra, kurią dabar niekingai nukopijavo sostinės menininkai.
                Radviliškietiškasis šedevras padengtas blizgia, didingai atrodančia, dėmesį prikaustančia medžiaga, tuo tarpu Europos kultūros sostinės atstovai suprasdami savojo plagiato menkavertiškumą paliko jį aprūdijusį. Provincijoje esanti skulptūra tęsiasi net kelis kilometrus – tam, kad ją stebintis žmogus spėtų suvokti tikrąją kūrinio prasmę ir didybę. Gi Vilniuje esantis vamzdis išnyra iš po žemių ir čia pat gėdingai prasmenga į krantinės betoną taip ir nesukeldamas žiūrovui jokio dvasino pasitenkinimo. Radviliškietiškoji skulptūra tiesi, bet tuo pačiu yra ir staigių pakilimų. Lygios vietos simbolizuoja lygų, bekalnį kraštovaizdį, žmones maitinančią aplinkinių vietovių žemę. Gi staigūs pakilimai simbolis to, kad Radviliškio žmogui nebaisu niekas – jei reikės, jis supils kalnus, jei reikės, jis įveiks bet kokias gamtos kliūtis. Juk miesto vietoje kažkada buvo neišbrendami pelkynai!.. Ir tik darbštaus radviliškiečio dėka ten dabar važiuoja traukiniai, gaminami baldai, kombainai, kepama duona, dygsta maximos ir statoilai. O ką reiškia Vilniaus vamzdžio išraitymai? Kažkas sakė, kad tai Vilnelės ar Neries vingių simbolis. Tada leiskit paklausti, nejaugi sostinė tegali pasigirti tik gamtos dovanotu grožiu? Radviliškiečiui gamta to grožio pagailėjo, bet jis jį gali susikurti pats!
                Pabrėždami savo stiprybę ir nepalaužiamą dvasią, radviliškiečiai skulptūrą iškėlė virš upės – jei reikės, peršoksim bet kokias kliūtis. O ką padarė vilniečiai? Jų skulptūrėlė lyg koks niekingas kirminas, net nebandydamas įveikti Neries, kiša galvą į žemę ir slepias nuo atsiradusios problemos… Nejaugi tas žemėn lendantis ir Nerį peršokti bijantis metalinis kirminas – vilniaus gyventojo simbolis?…
              Originalioji skulptūra sudaryta iš dviejų greta einančių vamzdžių. Tai draugystės simbolis – Radviliškio žmogus žino, kad ir ką jis bedarytų, visada šalia turės bent vieną draugą. O kaip reikalai su Vilniumi? Vienišas, galvą nuleidęs vamzdis… 
              Galiausiai – svarbiausia dalykas. Žinodami auksinę taisyklę, kad MENAS TURI TARNAUTI LIAUDŽIAI, Radviliškio menininkai savo skulptūros viduriais paleido tekėti šilumą. Taip kiekvienas radviliškietis paspaudus šaltukui žino, kad už šiltą ir jaukią savo gužtą jis dėkingas palei plentą vinguriuojančiam modernistiniam meno šedevrui ir jo kūrėjams. Dabar leiskite paklausti, o kas teka vilnietiškojo plagiato viduriais? Niekas!!! Nebent šimtas tūkstančių į kažkieno kišenę…
            Ir visiškam desertui – radviliškietiškasis originalas buvo sukurtas dar praeitame amžiuje. Vilniaus „kirminas“ atsirado ką tik. Kyla visiškai pagrįstas klausimas – tai nejaugi Europos kultūros sostinės modernistinis menas net nuo mažo provincijos miestelio atsilieka keliais dešimtmečiais?… Ką kitą kart  iš meniškųjų radviliškiečių vogs idėjų pritrukęs Vilnius? Ant baslio pamauto pirmojo lietuviško grūdų kombaino idėją?…

PAPILDYMAS: O jei norite pamatyti kaip mažas Lukšių miestelis nuošluostė nosį Vilniaus lediniam barokui, žiūrėkite čia.

  Vilnietiškoji „Krantinės arka“ (delfi nuotrauka)

 

Radviliškietiškasis skulptūros originalas

Skulptūros akcentas „Šuolis per upę“

Radviliškietiškojo moderno vingiai

Dar vienas meno kūrinys, kurį kopijuos sostinė? 

          Kolega darbe sakė, jog net ir M-1 laidų vedėjai šiandien kalbėjo apie Radviliškio originalą. Vadinasi, idėjos plagijavimas akivaizdus ne tik „Auksinei Varpai“ bet ir patiems vilniečiams…
          Šiaip ar taip, šis įrašas -  visai puikus anonsas maždaug savaitės bėgyje pasirodysiančiam  be galo rimtam AV moksliniam tyrimui „Krūva argumentų, kodėl Radviliškis geresnis už Vilnių“.   

                       
                   

VN:F [1.9.13_1145]
Rating: 8.7/10 (6 votes cast)
Nuo vilko ant meškos
Autorius: varpininkas | - 10:23 - Kategorija: Kasdienybės trupiniai, Linksmai

varpininkas

Rytas. Pro duris įeina anksčiau firmoje dirbęs vyrukas.

Jis: Sveikas. Šefai yra?

Aš: Labas. Ne, nėra.

Jis: Klausyk, tu nežinai kaip čia situacija su darbais? Gal turi firma kokių objektų, gal priimtų mane atgal?

Aš: Tai kad, žinok, šikna… kaip ir visiem.

Jis: B**t, b**t.. Nežinau ką daryt… Draugelis sakė, „nebūk durnas, statybos lenkias eik dirbt į ***** (didelė ir žinoma įmonė). Nuėjau. Priėmė darbininku. Dvi savaites kaip durnius ant lauko prasikrušau, pasitempiau nugarą, pradėjo sąnarius skaudėt, vos paeinu. Pagalvojau, kad tik sveikatą susiėsiu su tokiu darbu, tai ir išėjau…  

Aš:  Nu, bet tai gal algas normalias už tokį vargą moka?

Jis: Jo, labai normalias. Už dvi savaites gavau tris šimtus su keliais litais. Sakė, po trijų išdirbtų metų alga iki kiek daugiau nei štukės į rankas pakiltų.

Aš: Oho, piniguočius… tai kur daba tuos turtus dėsi?

Jis: Nežinau. Reikia valgyt nusipirkt, reikia mokesčius sumokėt. Dabar galvoju kas svarbiau…

 

IŠVADA:

Krizė - ne pats geriausias metas keisti darbus, nes liaudies patarlė „nuo vilko - ant meškos“ pradeda pasiteisinti visu pajėgumu…

MINTIS: 

Jei šiuo metu vidutinė bedarbio PAŠALPA yra 672 Lt , tai kokią moralinę teisę tie 800 Lt ant popieriaus turi vadintis ATLYGINIMU?  

VN:F [1.9.13_1145]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)