„Auksinė Varpa“ nebūtų provincijos blog'as, jei kartas nuo karto nemesteltų Jums šiek tiek linksmybių iš kaimo gyvenimo. Šį kart – trumpas filmukas apie ožkas, liaudyje dar vadinamas Stalino karvėmis. Tiksliau vieną jų rūšį – alpstančias ožkas. Krizės metais, kai visi surūgę ir pikti, auginti tokius padarus verta vien dėl aplinkiniams dovanojamų šypsenų. Pasižiūrėkit patys…

aušrininkas

Neseniai teko svečiuotis pas brolius latvius. Kam teko būti Jūrmalos kurorte, tas žino magišką šių vietų trauką, kuriai neatsispyrė net Rusijos carai. Tiesa, šiandien kurortas ištuštėjęs. Žiema atvilioja tik pavienius. Be to, savo juodą darbą daro kaimynus kol kas labiau nei mus smaugianti krizė. Jos požymiai matyti ant pušynuose išrikiuotų namų sienų: PARDOD PARDOD.

Iš pirmo žvilgsnio tai niekuo neišsiskiriantys didesni ir mažesni namukai: tvarkingi, prižiūrimi. Gyvenk ir norėk. Vieni šiuolaikiniai, kiti – preciziškai restauruotos šimtametės vilos. Vieniems iš kaminų kyla dūmai, kiti laukia vasaros atostogų – čia sugrįžta smarkiai pasiturinčių latvių ir, ko gero, rusų šeimos.

Vaikštinėdami grožėjomės ir mėginom spėlioti, ką gi reikia veikti gyvenime, norint čia gyventi. Kiek galėtų kainuoti toks būstas pajūry? Grįžęs lyg tarp kitko užmečiau akį internetan. Teko pasijuokti iš savo vaikiškų spėlionių. Lyg dar būtų negana, žmona parašo – imam šitą…