varpininkas

           Ateina pavasaris, visi po truputį pradėsim budintis iš žiemos miego. Vieni netrukus patrauks savaitgaliais į sodus sėti morkų ir burokų, kiti į gamtą – kepti šašlykų. Imsime krutėti, judėti kaip kokie vabaliukai. Visą žiemą regėjau tik apsnigtą Radviliškio garvežį ir niūrų dangų, tad pasižadėjau sau orams atšilus balnoti savo juodbėrį žirgelį ir leistis kur nors kelionėn. Kad ir nelabai tolimon – svarbu ką nors naujo pamatyti. Gal ir neteks vedžioti pumų Bolivijos džiunglėse kaip geram draugui Eimantui, bet bent jau pasiblaškyti po braliukų žemę tikiuosi pavyks. Kelionės vadovu, suprantama bus žemėlapis… Bet jei turėčiau atliekamų kapeikėlių šturmanu pasikviesčiau Le Bronių. Kad keliauti būtų linksmiau…