varpininkas
Tie, kam yra tekę paragauti emigranto duonos dažnai žino vieną taisyklę – su lietuviais prasidėsi, tai tiktai bėdos turėsi. Aišku, ji galioja ne visu šimtu procentų, bet imantis kokio nors rimtesnio reikalo ją būtina turėti galvoj. Iki valiai prisiklausėm istorijų apie visokias šaraškino kontoras, kurios veža tautiečius vergauti užjūriuose, iki valiai prisiklausėm pasakojimų apie tai, kaip smogiamieji mūsų būriai veda svieto lyginimo politiką skandinavų miesteliuose ir kaimuose. Mums jau įprasta, gi žmonėms anoj pusėj Lietuvos tvoros žodis „lietuvis“ neretai darosi žodžio „blogis“ sinonimas.
Kas pavogė vokiečio mašiną? Lietuvis… Kas Anglijos gatvėj pardavinėja savo kūną? Lietuvės… Kas apiplėšė ir primušė danų pensininkus? Lietuviai… Kas išsigalandę dantis ir apsiginklavę lazdomis kelia siaubą amerikonų aktoriams? Lietuviai… Ir naujausia istorija – kas nudaigojo suomių „gruzavykų“ SISU gamintojus?.. ir vėl tie niekadėjai lietuviai. Tik šį kart jau valstybiniu lygiu. Ne pats tą sugalvojau - aptikau A.Račo blog'e. (vertimas iš suomių).
Pradedu tikėti, kad esam grynų gryniausias blogio centras. Jei vieną dieną prasidėtų pasaulinė apokalipsė, prasivertų žemė ir iš pragaro pradėtų lįsti šakėm ginkluotų raudonakių velnių armijos, nė kiek neabejoju, ta vieta būtų ties Žvėryno tiltu. Puse lūpų žmonės kalba, kad tamsiosios jėgos kažkur ten dabar savo ambasadą įsteigusios..
Šis įrašas paskelbtas Trečiadienis, 2009.03.25 10:07 kategorijoje Kūryba, rašiniai ir pan.. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.
varpininkas
Vat kuo lietuviai pasizymi, tai saviplaka.. Ka, lenkai/rumunai/vietiniai nedaro nusikaltimu? Ir is kur tas sindromas?
[Atsakyti]
Viskas kyla iš lietuviškos pirties tradicijų: jei į pirtį nuėjęs gerai išsivanosi šonus, išlįsi šviežus ir švarus. Galėsi vėl eiti dirbti kokio purvino darbo. Tas pats ir su sąžine – jei viešai išsiplaksi save, tapsi tyresnis ir galėsi toliau daryt juodus darbelius
O jei rimtai, mano akim žiūrint, tai – mažos tautos sindromo pasekmė. Mūsiškė spauda nuolat medžioja žinias, kur tik kas mus paminėjo. Juk mažai, niekuo neišsiskiriančiai tautelei taip norisi būti pastebėtai… Tik bėda ta, kad pastebi mus dažniausiai tada, kai ką nors nugalabijam, pavagiam ar kaip nors susimaunam. Mūsų laikraščiai kaifuodami tą aprašo, o mes pradedam įtikėti, kad nieko doro ir nebesugebam
[Atsakyti]
kitavertus, užsieny būnant teko girdėti tokią pusiau legendinę istoriją:
kelis metus vienam užjūrio mieste pradirbęs žmogelis turėjo susitaupęs šiek tiek pinigėlio. Gyveno ramiai, laimingai, nepažinojo nė vieno tautiečio. Vieną dieną mūsų krepšiasvydininkai iškovojo kaži kokią pergalę. Apėmė žmogelį patriotiškumas. Užsivilko marškinėlius su užrašu "proud to be lithuanian" ir išėjo į gatvę. Ten jį pastebėjo kitas tautieties – susipažino, susibičiuliavo. Po poros svaičių naujasis bičiulis atvažiavo su kompanija, karštu prosu pralygino žmogeliui plaučius, pašildė pėdas. Ir suprato žmogelis, kad būti Lietuvos patriotu – brangus malonumas…
[Atsakyti]
Aš niekaip nepamirštu kelių metų senumo žurnalistų reportažo iš Švedijos pajūrio miestelio. Reportažo pradžioje grėsmingu balsu pasakoja, kaip visas tas miestelis dreba nuo lietuvių plėšikų, užpuldinėjančiu vos ne vidury dienos ir vidury gatvės… O reportažo pabaigoje tas pats žurnaliūkštis klausinėja vietinių švedų gatvėse: "Ar esate girdėję apie lietuvius-plėšikus?". Tie atsakinėja – girdėjau apie albaną, lenką, rumuną, bet lietuvišką – ne….
[Atsakyti]
smagiai čia
…
[Atsakyti]
blem, dabar kai pasakei apie žvėryno tiltą, tai bijosiu ten išlipinėt atvažiuodamas į Vilnių. Anksčiau rytais dažnai ten išlipdavau ir viršuj laukdavau trūlo.. Pastebėjau, kad vien rusakalbiai ten, keletą kartų prašė sušelpt parukyt (o aš nerūkau), bet tie buvo taikūs (nors ir drūti tokie)… Jaučiu nuo šiol jei važiuosiu autobusu, tai tik iki stoties..
[Atsakyti]
to u- > tamsta tiltų varduose turbūt truputuką susipynęs būsit
… kaip supratau, apie žaliąjį kalbat… gi aš šitą galvoj turėjau – http://www.spec.lt/index.php?cid=11197
[Atsakyti]
pamenu toks truputi pakvaises draugas yra pasakes: zinai kas yra protingiausi pasaulio zmones? ogi lietuviai, nes tik jie tesugeba taip gerai viska apvogti, o juk ne kiekvienas taip sugeba.
Funny.
[Atsakyti]
Taip yra nemažai ir netgi sakyčiau per daug istorijų apie mūsų tautiečių "žygdarbius". Ne vienas vykdamas į svečią šalį žino, jog jei gatvėj sutiksi lietuvį, apsimesk, kad tu ne iš ten pat. Tačiau! Kas užsieny darbdavių geriausiai apibūdinami? Kas sąžiningai dirba iki devinto prakaito, kad tik kelis eurus, svarus ar dar ką pasiūstų į tėvynę? Lietuviai! Ir būtent, kad čia didžiąją dalį visų baisybių išpučia žiniasklaida.
[Atsakyti]
na kaip pažiūri savo miestely kokių dauguma išvažiuoja laikinai užsidirbt iš užsienį, tai kažkaip pasidaro ne taip jau ir keista, kodėl su jais geriau nesusitikt užsienį. su daugeliu tokių net ir Lietuvoj nelabai norėtųsi turėt ryšių… pijokai, bemoksliai, forsai, vagišiai ir visokie kitokie (nesakau kad visi išvažiuojantys tokie, bet tikrai nemaža dalis ir mano apibūdintų mėgsta meteliams dingt, o po to grįžus pusmetį siaust..)…
[Atsakyti]
to aaa> tiesa… Pamenu, kai skridau į anglus, tai vienas toks veikėjas lėktuve kėlė vėjus. Paskui ir autobuse, kol iš Stanstedo iki centro atvažiavom. Rėkavo, kabinėjosi, o jo draugeliai kaip šakalai šalia sėdėjo ir žvengė. Keli angliukai netoliese tarpusavy šnekėjo apie "fucking imigrants". Tą akimirką buvo gėda būt lietuviu. Bet buvom dviese, o jų gal penki. Tai kažkaip nebuvo ūpo jų ramint ir paskui už tėvynės garbę į nosį gaut.
Vėliau jau teko pažinti ir žmonių, kurie ne po vieną aukštąjį baigę ten darbavosi. Tie, suprantama, visai kitokį lietuvių įvaizdį kūrė. Mes irgi stengėmės gerą tėvynės vardą kurti – nors tebuvom paprasti vamzdžių nešiotojai, bet išeidami iš darbo buvom pirmieji, kurie be oficialių pinigų gavo "bonusą" iš šefo asmeninės kišenės
[Atsakyti]