varpininkas

           Mūsų valdžios vyrams prakalbus apie kažkur esantį (kaip čia mes dar jo neturim?) rūkorių, pijokų ir nutukėlių mokestį, žmonės iš anos Atlanto pusės nesismulkina. Jei valgyti tai valgyti… Vyriškai… Atėjai pažiūrėt beisbolo, sukirtai sau 4800 kalorijų turintį „burgeriuką“, o už šitą žygdarbį dar ir marškinėlius gauni. Na ir kas, kad dvigubai daugiau kalorijų nei rekomenduotina dienos norma? Užtat vaikai namie tėčio marškinėlius vietoj palapinės galės naudoti… Pirmyn, į sveiką ir dailią visuomenę!!!

Paimta iš telegraph.co.uk . Plačiau galit pasiskaityti ir lietuviškai.

varpininkas

                Šiandien rytę pažiūrėjęs pro langą pamačiau ne tik geležinkelio stotį ir prie jos įsikūrusion aludėn traukiančius pagyvenusius jaunuolius, bet ir tai, kad į tėviškę pamažu atsliūkina pavasaris. Tiesa, pats jis dar kažkur Lietuvos pasieny, matyt stabtelėjo Lenkijoj užsipirkti dešrų, jogurtų ir pampersų, bet pirmieji ženklai jau čia. Saulutė iš aukštybių žvelgė į miestelį ir akivaizdžiai džiūgavo, kad sunkią ir nykią krizinę žiemą geležinkeliečių sostinės žmogiukai nepasidavė depresijai ir neišsilakstė į visas keturias pasaulio puses ieškot geresnio gyvenimo. Vynuogių krūme įsitaisęs kažikoks paukščiukas derino balso stygas ir ruošėsi tuoj prasidėsiančiam pavasariniam Paukštvizijos konkursui, o oranžiniais maišeliais (kuriuos reklamoj žmonės kažkodėl slepia) nešina kaimynė, rytinių „praktiškų“ valandų metu prisipirkusi visokio gėrio, laiminga krypavo namo. Panelė Niamniakula slampinėjo po kambarį ir dainuodama apie meilės ilgesį vis dar rietė į padanges savo uodegą. Matydamas visus tuos vaizdus ir prisiminęs liaudies išmintį pagalvojau: „eina sau, juk pavasaris. Kilstelsiu truputį uodegą ir aš…“

              Prieš kelias dienas begastroliuodamas po interneto laukus ir pievas atradau puslapėlį pavadinimu „Blogratis“. Visai įdomus dalykėlis – anot jo autoriaus (-ų), tai „subjektyvi kvantifikuota tekstinė blogsferos apžvalga“. Kuriam iš rašančių neįdomu būtų sužinoti, ką apie jo surikiuotas žodžių armijas mano kiti žmonės?.. Man pasidarė įdomu, tad pridaviau „AV“ ten esančiam „piltuvėliui“.  Tenykštė sistema prafiltravo, persijojo „Auksinės Varpos“ pelus bei grūdus, viską gerai sumalė, perminkė, apdovanojo visai nekukliais balais ir iškepė va tokias išvadas:

          „Šmaikštus ir išradingas tekstas net tuomet, kai šio provincijos leidinio internetinei Lietuvai autorius rašo apie savo negaluojančią katę (beje, buvau pamiršęs kad Maironis ir yra Jonas Mačiulis). Šviesi, žadinanti viltį (ir susikaupimą) aukso smiltis niūrokame lietuviškosios blogsferos peizaže.“

           Kilst kilst kilst uodega į viršų Šiaip gaila, tik kad pro sistemos sietus ir girnas prasprūdo įrašas apie minimalaus atlyginimo dovanojamą nušvitimą. Nes bent jau kol kas jis tapo bene stambiausiu masalu, pritraukiančiu interneto žuveles į AV žodžių raizgalynę.  Nuorodų į jį galima rast ir supermamyčių ir motociklininkų forumuose. O tas laaabai pamalonina dūšią. Net tokie komentarai kaip „Visiška nesąmonė“ ir raginimai „pasodint autorių ant minimumo ir pažiūrėti kaip jis tada giedos“ nesugadina nuotaikos. Mat tas autorius ant minimumo sėdi ir užtat va taip ir gieda…

         Gerai, viskas, užteks kelti uodegą. Dabar rimtai – džiugu, kad lietuviškoj blogosferoj atsiranda tokių iniciatyvų, kurių dėka norisi stengtis ir tobulėti… Pagarba jų autoriams. 

          Prieš metus laiko laisvą laiką leisdavau gainiodamas burbuliukus Football mannager' yje arba statydamas miestus Sid Mayer'io Civilization'e. Sužinaujau daugybę dalykų apie futbolą ir visokių įdomybių apie istoriją. Dabar gi apsikrėčiau bloginimo virusu. Pačiam darosi įdomu, kokį gi gėrį išpešiu iš jo…