varpininkas

        Taip jau surėdytas šis pasaulis, jog neretas vyriškos padermės atstovas vakare mėgsta išlenkti  vieną kitą gurkšnį alučio. Šis paprastai pilstomas į stiklinius butelius, aliumines skardines ir plastikinius bambalius. Sielai ir kūnui džiugią akimirką gėrimėlis garma skrandin ir sukelia malonius jausmus, o jo kevalas, koks jis bebūtų, po šio proceso lieka kiurksoti ant stalo. Ir čia kyla klausimas - ką su juo veikti? Būti tvarkingam ir mesti į šiukšliadėžę ar įrodant savo vyriškumą nušveisti kur nors pakrūmėn? Priduoti parduotuvėje? O gal… iš viso šito turto padaryti kai ką įspūdingo?.. Tuščia alaus tara turi neišsemiamas panaudojimo galimybes. „Auksinė varpa“ šiandien jums pristato tik kelias iš jų…

       Kiekvienas iš mūsų norim turėti savo namą. Ir dažnas mėgstam alutį. Statybų aikštelės išmintis sako: „Kto ne pjot, tot vsio imejet (kas negeria, tas viską turi)“. Vadinasi, jei gersi, namo neturėsi. O gal visgi įmanoma paneigti šią taisyklę? Gal šituos dalykus įmanoma suderinti? Atsakymas – žinoma, kad galima! Tiesiog reikia iš stiklinių butelių imti  ir pasistatyti namą. Ar pagalvojote, koks malonus tuo atveju būna statybinės medžiagos rinkimo ir ruošimo procesas? Pareini sau įkaušęs namo, butelis kliuksi kišenėj, žmona lyg ir bando burbėt, o tu jai ir sakai: „Brangioji, Saulele tu mano, aš gi medžiagų ruošos darbus atlieku. Tu juk nori nuosavo namuko, ar ne?..“   

      Buteliniai namukai pasaulyje nėra jokia naujiena. Bene seniausias toks išlikęs pastatas prieš porą metų šventė savo šimto metų jubiliejų. Taigi, galima sakyti, tai jau laiko patikrintas statybos būdas. Išbandytas jis ir mūsų Lietuvėlėje – toks namas stovi berods Rokiškio rajone. Kaip atrodo tokie namukai? Be jokios abejonės – originaliai. Susirentus tokią trobelę šlovė ir aplinkinių dėmesys garantuoti. Visokie skeptikai ir delfiniai komentatoriai piktai sakys, kad jie yra š…,  nepraktiški, reikalauja daug darbo ir pan. Gali ir taip, nežinia. Bet… Tą jausit tik jūs vienas,o gražu ir įdomu pažiūrėt tai bus visiems!!! Namuko dydis neretai priklauso nuo to, kiek alučio jūs ir jūsų pažįstami būsite pasiryžę perleisti per savo organizmus, bei nuo to, kiek  rankiosite šią statybinę medžiagą iš patvorių. Mažiau ryžtingiems tektų apsiriboti mažesniu (nėra ko juoktis, juk poros dešimčių kvadratų kartoninės būdelės nuo šiol irgi yra butai),     

   o ryžtingesni, turintys daugiau draugų ir netoliese savartyną, galėtų pasistatyti kad ir tokį namą:

      Daugiau namukų galite pamatyti čia.

            Jei netyčia atsirastų koks nors kvaiša, kuris imtų rėkti, jog tai alkoholiko troba, jį galima būtų drąsiai siųsti ten, kur Seimo pirmininkas žadėjo pasiųst Salamakiną. Mat mintys statyti iš butelių kyla ne vien tik etatiniams alaus gerėjams. Antai, net budistų vienuoliai, suvokdami, jog šitam gėriui nevalia mėtytis patvoriuose, ėmė ir pasistatė sau šventyklą. Sukibdžius krūvon apie milijoną butelių gavosi įspūdingas statinys:

Plačiau čia

          Ne kiekvienas alaus gerėjas mėgsta namo tempti stiklinius alaus butelius. Dalis jų renkasi aliumines skardines. Jos, lengvesnės, patogesnės, o ištiūtinus alų jas galima tiesiog sulankstyti ir išmesti. Bet ar tikrai protinga taip elgtis? Tarkime, jau turite nuosavą namą,  tačiau jis pilkas ir nuobodus. Jums norisi jį kažkaip papuošti. Ką daryti? Gal apkalti plastikinėmis dailylentėmis, mediena, ar kitomis apdailos medžiagomis? Brangoka… O gal ir vėl tiesiog suderinti alaus gėrimo malonumą ir statybų darbus? Prieš kelis dešimtmečius tokios mintys apėmė Teksase gyvenusį John'ą  Milkovisch'ių. 1968 metais, šis be galo alų mėgstantis žmogelis ėmė savo namą dekoruoti tuo, kas likdavo po atsigaivinimo, t.y. alaus skardinėmis. Pirmiausia užgimė skardinių viršelių užuolaida, o paskui ir namo sienos buvo apkaltos aliuminiu. Galiausiai, iš betonu užpildytų skardinių John'as ėmė statyti skulptūras, užsitvėrė tvorą. Taip per aštuoniolika metų trukusius darbus (iki pat vyro mirties) gimė Alaus skardinių namas, ir šiandien priimantis turistus.

Foto iš čia          

                              Foto iš čia

          Kiekvienas turime savitą grožio supratimą ir ne kiekvienam toks namas gali pasirodyti labai jau gražiu. Bet tai anaip tol nereiškia, jog ant alaus skardinių, kaip statybinės medžiagos jau reikia dėti kryžių. Nagingas ir išradingas žmogelis visad suvoks, jog pasižiūrėjus pamokymų iš jų galima susimeistrauti stogą. Net jei savo alaus butelių namelį ir pabūgtumėt dengti tokia danga, tai kodėl gi jos nepanaudojus kokios lauko tupyklos ar sandėliuko uždengimui?

                           Foto iš čia

  
     Tačiau visus šiuos alaus (ir kitų gėrimų) taros panaudojimo būdus pranoksta tai, ką sukūrė Richard'as Sowa…
     „Brangioji, neburnok ant manęs, kad vėl grįžtu namo nešinas bambaliu. Vieną dieną aš tau padarysiu salą…“

      

             Nesinori tuščiažodžiauti. Tiesiog pasižiūrėkit žemiau esančius filmukus (ar pasiskaitykite čia) ir viską suprasite…

    

Šis įrašas paskelbtas Ketvirtadienis, 2009.04.16 20:38 kategorijoje Įdomybės margo svieto. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.