Nelabai koks krizinis rytas, nelabai kokia nuotaika. Įsijungi internetą – ten vėl žinios apie iššvaistytus milijonus, vėl korupcijų skandalai. Bet skaitant pernykštės liūdnos istorijos apie žmonos pirkimą tęsinį, nuotaika pakyla kaip mat. Juoktis iš žmonių nelaimės negražu ir negarbinga, bet šį kart niekaip nepavyksta susilaikyti. Tenubaudžia mane Dievas už tokius darbus, bet šitie šokių mokytojo (ir, matyt, selekcininko mėgėjo) Jono Bričkaus žodžiai privertė kvatotis:

„Tikėjau, kad juodaodė man būtų pagimdžiusi šoklumu ir vikrumu pasižyminčius sūnus. Jie būtų galėję tapti pajėgiais krepšininkais. Galima pasakyti, kad norėjau Lietuvai padovanoti porą gerų krepšininkų.“

Va jums ir dar vienas pavyzdys, kad nėra ko dėl Lietuvos stengtis, nes liksi, žmogau, durniaus vietoj… Jei dar neskaitėte, išminties perliukų galite pasirankioti čia…

 Blogas aš žmogus, blogas… šaipausi iš tyros ir naivios,  50 tūkstančių kainavusios, internete užgimusios meilės…