Puikiai suprasdama, jog  kurį laiką sparčiai augusi Lietuvos ekonomika smarkiai pakeitė socialinę situaciją ir pagimdė naują ypatingų vairuotojų kartą, AV LT atsakingai pareiškia, jog šiuo metu egzistuojančios kelių eismo taisyklės nebeatitinka nūdienos realijų ir tiesiog prašyte prašosi kai kurių korekcijų ir papildomų paaiškinimų. Būtent todėl „Auksinė varpa LT“ paruošė kelių eismo ženklų paaiškinimus ypatingiesiems vairuotojams, kuriuos eiliniai vairo sukinėtojai vadina didingu ERELIŲ vardu…

Skaityti toliau…

Geriau vėliau nei niekada.  Būtent su ta mintimi, dar skaudančia nuo savaitgalinio baliaus galva, AV LT prisideda prie akcijos, skirtos išgelbėti regbio stadioną nuo tingių ir svetimo žmogaus sukurtu gėriu mintančių (taigi, parazituojančių) sporto funkcionierių nagų. Atlėkt į  įvykio vietą jau nebespėsim, bet bent jau po peticija pasirašom tikrai. AV LT žemai lenkia galvą prieš žmones, kurie iš idėjos padaro tokius dalykus… Išsiaiškinti, apie ką čia kalba ir pasirašyt po peticija galima čia .

Atsigavusi nuo pribloškiančio, staigaus populiarumo smūgio ( padėka už jį keliauja  lrytui.lt ir googliaus sutverėjams) ir profilaktiškai praėjusi kursą nuo žvaigždžių ligos,  AV LT prisėdo atsakyt į savo ištikimųjų skaitytojų klausimus.  Šį kart sulaukėme keturių piliečių dėmesio.

Skaityti toliau…

Tais laikais, kai už litą galima buvo nusipirkt batoną, o sostinė turėjo merą baikerį, vienas toks nedidelio miestelio bernas  suko galvą, kokiu gi keliu patraukt baigus mokyklą.  Norėjosi jam dar pakramtyt karčių mokslo šaknų, mat jis tikėjo, jog vėliau galės misti saldžiais sultingais vaisiais. Tačiau ramybės jam nedavė klausimas – kurias šaknis graužti, kurių vaisiai vėliau būna saldžiausi? Su skaičiais tas bernas buvo kažkaip susipykęs, fizikai, chemijai ir panašiems dalykams  aistros irgi nejautė (ne kiekvienas jaunas organizmas gi  ištveria tų mokslų šaknų kartumą). Norėjo būt žurnalistu (tada mada tokia buvo), bet pats puikiai suprato, kad su savo balų arsenalu būt buvęs pasiųstas į Labanorą juokint voverių. Vakarais tas bernas mėgo pavartyt Šapoką ir kitus vietos bibliotekoj rastus autorius, tad galiausiai nusprendė pasirinkit mokslą, kuris dar antikoj gavo gyvenimo mokytojos vardą…

Skaityti toliau…

Dar tais senais laikais, kai visa didi šalis statė komunizmą, Varpiniškių pakrašty meistrai sumūrijo galvijų fermas.  Netrukus jos tapo tikru kolūkio pasididžiavimu – nagingos melžėjos taip  įsimiklino maigyti tešmenis, jog primilždavo pusantro karto daugiau nei suplanuota, o sėklintojai ir kiti atsakingi asmenys savo darbą atlikinėjo taip meistriškai, jog prieauglio pavydėjo pusė respublikos.  Žmonės ten plušėjo iš peties ir buvo labai draugiški, visas problemas sprendė bendruose susirinkimuose, o  tarpusavy kartais kalbėjo: „Gal mes ir nevaikštom pasipuošę džinsais, gal ir neatveža į mūsų parduotuvę apelsinų, bet užtat savo pienu išmaitinam ne vieną didįjį miestą“. Varpiniškių fermos atlaikė viską: kolūkių griūtis, pri(ch)vatizacijos tvaną, Rusijos krizę. Žmonės dirbo, krutėjo,  žalmargės noriai dalinosi pienu ir vedė veršelius, o pienovežiai kursavo pirmyn ir atgal. Bet gyvenimas vietoj nestovi…

Skaityti toliau…

Kol „Elgesio atmintinės emigrantui“ pakurstyti delfio komentatoriai virtualiame žodžių mūšio lauke  pliekia vienas kitą bei drabstosi pykčio putomis, AV savo skaitytojams siūlo trumpą istorijos pamokėlę.

Anglų poetas Rudyardas Kiplingas  sakė, jog „jei istorija būtų dėstoma kaip pasaka, ji niekada nebūtų užmiršta.“  Galima sutikti, galima ginčytis. Bet va broliai latviai tikrai nepraleido šitų žodžių pro ausis… Gražu, linksma, įdomu…

Už nuorodą dėkui kolegai aušrininkui. Smagu būtų sulaukt tamstos eteryje..