Apie Varpiniškių fermas
birželio 17th, 2009
Dar tais senais laikais, kai visa didi šalis statė komunizmą, Varpiniškių pakrašty meistrai sumūrijo galvijų fermas. Netrukus jos tapo tikru kolūkio pasididžiavimu – nagingos melžėjos taip įsimiklino maigyti tešmenis, jog primilždavo pusantro karto daugiau nei suplanuota, o sėklintojai ir kiti atsakingi asmenys savo darbą atlikinėjo taip meistriškai, jog prieauglio pavydėjo pusė respublikos. Žmonės ten plušėjo iš peties ir buvo labai draugiški, visas problemas sprendė bendruose susirinkimuose, o tarpusavy kartais kalbėjo: „Gal mes ir nevaikštom pasipuošę džinsais, gal ir neatveža į mūsų parduotuvę apelsinų, bet užtat savo pienu išmaitinam ne vieną didįjį miestą“. Varpiniškių fermos atlaikė viską: kolūkių griūtis, pri(ch)vatizacijos tvaną, Rusijos krizę. Žmonės dirbo, krutėjo, žalmargės noriai dalinosi pienu ir vedė veršelius, o pienovežiai kursavo pirmyn ir atgal. Bet gyvenimas vietoj nestovi…
Kategorijos: Kūryba, rašiniai ir pan. | Komentarų: 3
varpininkas