Tais laikais, kai už litą galima buvo nusipirkt batoną, o sostinė turėjo merą baikerį, vienas toks nedidelio miestelio bernas  suko galvą, kokiu gi keliu patraukt baigus mokyklą.  Norėjosi jam dar pakramtyt karčių mokslo šaknų, mat jis tikėjo, jog vėliau galės misti saldžiais sultingais vaisiais. Tačiau ramybės jam nedavė klausimas – kurias šaknis graužti, kurių vaisiai vėliau būna saldžiausi? Su skaičiais tas bernas buvo kažkaip susipykęs, fizikai, chemijai ir panašiems dalykams  aistros irgi nejautė (ne kiekvienas jaunas organizmas gi  ištveria tų mokslų šaknų kartumą). Norėjo būt žurnalistu (tada mada tokia buvo), bet pats puikiai suprato, kad su savo balų arsenalu būt buvęs pasiųstas į Labanorą juokint voverių. Vakarais tas bernas mėgo pavartyt Šapoką ir kitus vietos bibliotekoj rastus autorius, tad galiausiai nusprendė pasirinkit mokslą, kuris dar antikoj gavo gyvenimo mokytojos vardą…

Skaityti toliau…