Tais laikais, kai už litą galima buvo nusipirkt batoną, o sostinė turėjo merą baikerį, vienas toks nedidelio miestelio bernas suko galvą, kokiu gi keliu patraukt baigus mokyklą. Norėjosi jam dar pakramtyt karčių mokslo šaknų, mat jis tikėjo, jog vėliau galės misti saldžiais sultingais vaisiais. Tačiau ramybės jam nedavė klausimas – kurias šaknis graužti, kurių vaisiai vėliau būna saldžiausi? Su skaičiais tas bernas buvo kažkaip susipykęs, fizikai, chemijai ir panašiems dalykams aistros irgi nejautė (ne kiekvienas jaunas organizmas gi ištveria tų mokslų šaknų kartumą). Norėjo būt žurnalistu (tada mada tokia buvo), bet pats puikiai suprato, kad su savo balų arsenalu būt buvęs pasiųstas į Labanorą juokint voverių. Vakarais tas bernas mėgo pavartyt Šapoką ir kitus vietos bibliotekoj rastus autorius, tad galiausiai nusprendė pasirinkit mokslą, kuris dar antikoj gavo gyvenimo mokytojos vardą…
Aplinkiniai sakė tam bernui, kad iš to mokslo sviesto ant duonos tikrai neužtepsi, o apie smaguriavimą saldžiais vaisiais tai jau nė svajot nereikia. Sakė, kad čia, Lietuvoj, net ir auksinę galvą turėdamas, iš istorijos turto neužgyvensi. Nepabūgo jų kalbų berniokas…
Metai pamažu bėgo, košė galvoj tirštėjo ir pamažu jis ėmė tikėt, kad aplinkiniai tiesą sakė. Kad mūsuose iš istorijos padoraus pinigo neuždirbsi… Ir tikėjo gan ilgai… Tikėjo iki tol, kol neperskaitė šitokio dalyko.
Tą akimirką bernas suprato – GALVĄ REIKIA TURĖT ant pečių, o ne puodynę! Ne iš archyvuose išknistų dokumentų ar knygų istoriją reikia dėlioti , o konstruoti iš metalo sijų, armatūros ir kabančių plytų! Ir tada ji neš padorų pinigą. Ir galėsi tada žmogus mėgautis saldžiais vaisiais. Reikia tik turėt draugų, kurie padėtų tuos vaisius sunokit…
Kaip sakė vienas personažas, pinigai mėtosi ant žemės, tereikia netingėti pasilenkti jų pasiimt. Panašu, kad vyrukai iš laikinosios sostinės tuos žodžius žino geriau nei septintą Dievo įsakymą…
Šis įrašas paskelbtas Ketvirtadienis, 2009.06.18 17:26 kategorijoje Visa kita. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.
varpininkas
kaip visada tikslu.
[Atsakyti]
gal ir neblogai. taip galima pristatyt pilių visoj Lietuvoj ir didžiuotis paveldu. juokas pro ašaras.
[Atsakyti]
Mano paranojiškom akim žiūrint tai čia labai šaunus pinigėlio plovimo mechanizmas gaunasi. Prisidengi kultūros ar istorijos vėliava, sugalvoji kokį megaprojektą ir varyk sau pinigėlius sąskaiton – pavyzdžių jau turim – Vilniaus centre rūmai gražuoliai stovi, VEKS’as Lietuvą pasaulyje garsina. Sumos vartosi tokios, kad į eilinį kinietišką skaičiuotuvą nuliai netelpa, o kultūros lygis nuo to kiek pakilo? Kažkas „susiinvestavo“ dalį pinigų ten, kur norėjo, ir viskas. Bet labiausiai nervas ima todėl, kai plaudami tuos pinigus dar ir pridaro tokių nesąmonių, kurios paveldą gadina. Kokio b“"“io, atsiprašant, prireikė tą Kauno pilį geležim apvirint? Čia ką, dar vienas atstatymas? O gal menas? Jei menas, tai, gal geriau savo tą konstuktorių kitur kažkur tegu surenka, neišdarkučinant to, kas iš pilies likę…
Nu ir pavyzdys su Gugenheimo muziejum neblogas. Krizė, skolos, pinigų nėr, o ketvirtis milijono pyst kažkaip ir atsirado galimybių studijai. Pats tas metas tokių darbų imtis. Tas pats kas per laidotuves tampyt armoniką ir velioniui ilgiausių metų dainuot…
[Atsakyti]
gal čia prieš kaimynus latvius pasipuikuot noras? tie vargšai jau visai vos galus besuduria ir skęsta. jų situacija mum turėtų būti kaip veidrodis.jei jiem blogai, tai kodėl mum tur būt kitaip? gal mes gudresni?bus taip, kad šiais metais pradėsim krūvą tokių megaprojektų ir jie liks amžiaus statybom. kaip stadionas Šeškinėj, viešbutis monstras Kaune ir tt. Kiekvienam kaime gali rasti pradėtus ir nebaigtus kultūros namus, mokyklą ar kitokį velnią. Praeis šventieji 2009-ieji ir viskas bus užmiršta.niekam nebereikės tų muziejų ir kitokio šūdo iki tol, kol vėl „pagerės ekonominė situacija“. Galvoju ir nesugalvoju, kodėl liaudis turi eiti į perstatytą nacionalinę galeriją, jeigu nėjo į senąją dar tada, kai ji veikė? mūsų kaime norėjo kultūros namus renovuoti, bet gavo pinigų tiek, kad jų vos užteko gręžiniam padaryti (ar nestovi jie kartais ant tuščių ertmių). Ir baigėsi, likom prie suskilusios geldos.Nesenai vienas pažystamas galvą prasiskėlė užkliuvęs už šaligatvio plytelių. Viskas Vilniui, provincija palauks.
[Atsakyti]
Na, kaip kažkada pasakė vienas dėdė statybininkas – „statybos yra viskas“. Statybos yra gero gyvenimo ženklas ir kartu galimybė gerai gyvent. Čia kaip tiki tas atvejis. Apsiskelbei, kad Lietuvai reikia dar vieno super duper muziejaus ir varyk pinigėlius reikiamom kryptim…
Sostinė statybom gyvena, o provincijai lieka savais entuziastais pasikliaut. Draugo mama dirba kaimo kultūrkės direktore. Pasakojo, kad senais sunkiais laikais atvažiavo ponų delgacija nupjaustyt šildymo vamzdžių, nes, esą, nemenko dydžio šildoma kaimo kultūrkė – per didelė prabanga Lietuvai. Tai, sakė, ji užsirakino duris ir neįleido tų pjaustytojų. Pastatą išsaugot pavyko. Dabar tie patys ponai savo ataskaitose džiaugias, kad tam kaime vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Jaučiasi prisidėję prie jo puoselėjimo:)
[Atsakyti]