„Pirk du ir trečią gausi už dyką“, „Pirk viryklę ir receptų knygą gausi dovanų“, „Pirk plyteles, ir  klijai joms bus už pusę kainos“ – tokių ir panašių iš prekybininkų lūpų sklindančių raginimų girdime kone kasdien. Tiesą sakant, nelabai jau jie ir stebina. Bet va išaušta diena, kai pamatęs reklaminę akciją imi žmogus ir nuoširdžiai nustembi.

Kaip Jums toks šūkis: „Pirk mašiną ir Kalašnikovo automatą gausi nemokamai“ ? Sakysite, taip nebūna? O jei ir būna, tai tokia akcija galima tik kokioj Zimbabvėj ar  Rytų Timore, šalyse kurios „kalašui“ vietos net savo herbuose rado… Skaityti toliau…

Šią nelengvą tėvynei akimirką, kai sėkmingas planuoto valstybės biudžeto surinkimas darosi tokia pat utopija, kokia kadaise buvo siekis kukurūzų pagalba aplenkt Ameriką, valdžios vyrams kasdien tenka laužyti galvą mąstant, kaip išmonyti iš tautos papildomą litą nemenkos valstybės tarnų armijos  ir įvairių vasiukinių projektų išlaikymui.  Galvos televizoriuje vakarais  murma, kad didelio pasirinkimo nėra, ir kad šalis lengviau kvėpuot imtų tik pensininkams iš košės bliūdų iškrapščius paskutinius mėsgalius, apkarpius sparnus vaikininkyste užsiimančioms mamoms ar subrandinus PVM’ą iki 21 procento ( nors daug kas ir sako, kad natūralaus, gamtinio proceso metu 21% išgaut nelabai įmanoma, ir kad nuo dirbtinai sukelto stiprumo vėliau gali velniškai skaudėt galvą).  Tačiau AV LT Skaityti toliau…

Tinklaraščio lankomumui išaugus iki neregėtų aukštumų ( šį mėnesį – garbinga penktoji vieta lankomiausių blogr.lt sistemos tinklaraščių sąraše) ėmė bręsti pirmieji augančio populiarumo vaisiai. Deja, kol kas jie nėra labai saldūs. Paaiškėjo, jog dalis žmonių į svečius užsuka tikėdamiesi paskaityti Parkuojo krašto naujienų ir, tikriausiai, lieka karčiai nusivylę, kai prieš savo akis išvysta neaiškios personos  nežinia kokius paistalus. Nenorėdamas kelti neigiamų emocijų, painiavos bei kiršinti ir taip it širšių spiečius piktos tautos, tinklaraštis nuo šiandien prie savo pavadinimo prisideda porą raidelių „LT“ ir nuo šiol vadinsis „Auksinė varpa LT“ (trumpinys AV LT).  Tikimės, jog ateityje bus mažiau neaiškumų bei nesusipratimų, ir po tėvynės dangumi mintis draugiškai brandins dvi „Auksinės varpos“. Viena Pakruojui, kita, pasidabinusi ženkleliu LT, visai Lietuvai.

Žmonės sako, jog tam, kad išgarsėtum reikia būti talentingu, daug dirbti arba tiesiog ištekėt už Zvonkaus. Bet kartais  nereikia ir to. Kartais tam, jog  pagautum populiarumo bangą, reikia būt pačiu pačiu blogiausiu. Tiesa, ta banga gali užplūsti ir ne tuojau pat…

Prieš porą dešimtmečių italas  Claudio Fregasso Jungtinėse valstijose ėmėsi statyti siaubo filmą apie goblinus.  Nieko tame nebūtų keisto, jei ne vienas faktas – pinigų filmo kūrimui jis turėjo labai labai mažai. O kuriant filmus (ir ypač siaubo) pinigai reikalingi. Bet Claudio Fregasso buvo taupus optimistas (žodžiu, optimalistas).  Skaičiavo, taupė, vertėsi galvą, bet filmą visgi nufilmavo. Ir ne bet kokį, o tokį kuris įėjo į istoriją…

Skaityti toliau…

- Vo bliacha, ateik čia  pažiūrėk, - bandydamas prisidegt cigaretę tarpdury tarsteli kolega. – Nu, to dar čia pas mus nebuvo…

Atlupu nuo kėdės užpakalį, pribėgu prie durų, pažvelgiu į gatvę. Ir tikrai, to savo miestelyje regėjęs dar nesu… Diena iš dienos per stiklą stebiu kursuojančius praeivius, bet jį čia matau pirmą kart.  Ant pečių užsimetęs kuprinę ir užsimaukšlinęs kepurėlę nuo saulės,  jis ramiai žingsniuoja šaligatviu, visiškai nesistengdamas į save atkreipti dėmesio. Tačiau  judėjimas gatvėje kaip mat apmiršta…

Skaityti toliau…

Kol veikėjai Gedimino prospekte bando sugalvot, kaip ir kada gi čia uždėjus tautiečiams nekilnojamo turto mokestį (o klounų rinktinė siūlo juo  nudžiuginti visus be išimties) , AV LT siūlo pažiūrėt delfių filmuką apie mažą mielą namelį, o pažiūrėjus pagalvot – kaip rinkliavų rinkėjai apskaičiuotų namo vertę, jei jis pastatytas iš to, kas guli mums po kojomis ar mėtosi šiukšlyne? Video čia