- Vo bliacha, ateik čia pažiūrėk, - bandydamas prisidegt cigaretę tarpdury tarsteli kolega. – Nu, to dar čia pas mus nebuvo…
Atlupu nuo kėdės užpakalį, pribėgu prie durų, pažvelgiu į gatvę. Ir tikrai, to savo miestelyje regėjęs dar nesu… Diena iš dienos per stiklą stebiu kursuojančius praeivius, bet jį čia matau pirmą kart. Ant pečių užsimetęs kuprinę ir užsimaukšlinęs kepurėlę nuo saulės, jis ramiai žingsniuoja šaligatviu, visiškai nesistengdamas į save atkreipti dėmesio. Tačiau judėjimas gatvėje kaip mat apmiršta…
Iš mėsos prekyvietės išžengusią faršo maišeliu nešiną moterėlę ištinka stabas. Pirštai suakmenėja, faršas lepteli žemėn. Apstulbintas jo pasirodymo, ketvirtadieninio turgaus pirkinius automobilio bagažinėn sukrovęs žmogelis pamiršta uždaryti dangtį ir pajuda iš aikštelės. Atrodo, jog net trisdešimtmetė, šilto ir šalto regėjusi audinė kelin išrieda išsižiojusi iš nuostabos. Virš kontoros esančioj kirpykloj girdėti sujudimas. Kirpėjos, metusios šalin žirkles, puola prie langų. Nuo motorolerio nulipęs vaikinukas išsitraukia telefoną ir ima gaudyt kadrą. Ir teisingai. Įvykis vertas įamžinimo…
- Žiūrėk, žiūrėk koks dėdė, - rodydama į Jį pirštu savo nedidukei dukrelei taria iš dėvėtų rūbų parduotuvės išėjusi mergina. Toji trumpam abejingai pažvelgia ir tuoj pat vėl imasi tyrinėti kątik nupirktą aptrintą pliušinį meškiną. Vaikas… Dar nieko nesupranta… Užtat kitoj gatvės pusėj Jį pamačiusios moterėlės ima klegėt it į pietus skrendančios žasys. Viena rodo pirštu, kita juokiasi, trečia numoja ranka. Matyt yra regėjusi jau anksčiau…
Visiškai nekreipdamas dėmesio į gatvę užplūdusią nuostabos bangą, jis abejingu žingsniu žengia pirmyn ir netrukus dingsta daugiabučių labirinte. Gatvė pamažu atsitokėja…
- Taaaaip, brolau, europėjam visgi, – numykiu nuo stiklo traukdamas iš nuostabos nutįsusį snukį. – Kosmopolitizuojamės, ar kaip ten tas terminas…
- Aha, aha, - šyptelėjęs pritaria kolega.
Visgi, miestelio gatve žygiuojantis juodaodis - ne kasdienis reginys…
Šis įrašas paskelbtas Penktadienis, 2009.07.10 12:25 kategorijoje Kūryba, rašiniai ir pan.. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.
Teko matyt vieną reginį savo miestuke, kai vietinėje krepšinio komandoje žaidžiantys 3 juodaodžiai atėjo apsipirkt. Žinote, „Maximos“ šūkis skelbia – „Klauskite, aš galiu padėti“; priėję prie darbuotojų, jie angliškai klausė, kur rasti šviežios duonos, o darbuotojos bėgo nuo jų mosuodamos rankom ir tarpusavy tarės : „Ko jis iš manęs nori?..“, ir net nemėgino bent rusiškai klaust, ko jiem reikia. Galiausiai viena iš krepšininkų užkalbintųjų darbuotojų nutarė įspūdžius papasakoti kasoje dirbančiai draugei, atėjo ir skėlė: „Priėjo tie trys JUODI, kad pradėjo kažką ŠNYPŠT, nei mes suprantam, KO jiem reikia..“ Visa laimė, kad mano pirkinių maišelis buvo padėtas ant žemės, kitaip būčiau išmetus..
[Atsakyti]
varpininkas Reply:
Rugpjūtis 20th, 2009 at 23:27
Normaliai
gerai, kad dar nepuolė tų juodukų čiupinėt ir bandyt ar nesiteplioja
[Atsakyti]