Kadangi staiga smarkiai žemyn nučiuožęs termometro stulpelis sąlygojo tai, jog turbūt kokiuose 99,99 proc. kontorų šiandien bent kartą buvo ištarta frazė “Nu kaip, ar nesušalot”, apie šaltį nusprendė pakalbėt ir Auksinė varpa.lt . Minus dvidešimt – nėra mažai, ir esant tokiai temperatūrai noras ryte pabėgioti krosą ar vakare romantiškai pasivaikščioti po parką kažkaip staiga natūraliai prislopsta. Bet, geriau pagalvojus, dar nėra ko labai skųstis – juk gali būt ir blogiau… Tą, pavyzdžiui, galėtų patvirtint Turos miestelio Rusijoje gyventojai. Šiandien pas juos termometrai rodo apie 46 laipsnius šalčio. Ir tai yra net penkiais laipsniais šilčiau mažiau nei prieš savaitę. Ten tikrai šalta…. Bet tai ne šalčiausia vieta, kurioje gyvena žmonės…
Rusijos Rytuose, Sibire gyvenantys žmonės pasakoja legendą, jog Dievas, kurdamas Žemę, skraidė apie ją ir sėjo visokiausius turtus. Kad visiems būtų po lygiai. Bet skrisdamas virš vienos vietos įpuolė į baisų tokį šaltį, jog suledėjo ir išpylė viską, ką tik turėjo. Dievas galiausiai nuskrido, o turtai taip ir liko gulėti žemėje. Bėda tik ta, kad net Dievą sustingdęs šaltis iš ten taip ir nepasitraukė… Ta vieta Jakutija – šalčiausias, tačiau gamtiniais ištekliais gausiai apdovanotas Rusijos regionas. Būtent ten yra įsikūręs ir šalčiausiu pasaulio miestu tituluojamas Jakutskas.
Vasarą Jakutskas – miestas kaip miestas, su daugiau nei dvejais šimtais tūkstančių gyventojų, universitetu, kino teatrais, bankais, viešbučiais, gamyklomis, žydinčiais gėlynais:
Ypatingu jis tampa žiemą, kai termometrai ima rodyti skaičius, kurie, atėjus atsiskaitymų už šildymą metui į neviltį nuvarytų ne vieną lietuvių šeimą. “Tau atsibodo karštis, šiltas vėjas ir nepaliaujamai virš galvos kepinanti saulė? Keliauk į Jakutiją žiemą. Susirask šiltų drabužių ir leskis į įspūdingą kelionę po šalčiausią vietą Šiaurės pusrutulyje” – taip viliojami turistai puslapyje yakutiatoday.com. Žiema Jakutijoje trunka ne taip jau trumpai – maždaug apie šešis mėnesius. Sniegas dažniausiai iškrinta spalio pradžioje, ir išsilaiko iki gegužės. Įspūdingom pusnimis kraštas pasigirti gal ir negali, užtat nuo šalčio traška braška ne tik tvoros. Minus 40-45 laipsniai žiemą – visiškai normali ir įprastinė temperatūra. Gruodžio pabaigoje ir sausį termometrų stulpeliai nusileidžia ir žemiau 50 laipsnių žymos:
Pačiam žiemos “įkarštyje” kraštą uždengia toks rūkas, jog kartais būna sunku ką nors įžiūrėti net dviejų metrų atstumu. Jakutske nuo automobilių ir fabrikų išmetamų dūmų jis būna dar tirštesnis:
Vaikams nebereikia eiti į mokyklą, kai temperatūra nukrinta iki –42°C. Suaugusieji tokios privilegijos neturi:
Žiemą čia niekas nenešioja akinių metaliniais rėmeliais, nes jie paprasčiausiai prišąla prie veido. Jakutsko gyventojams juokingi ir kvaili atrodo vakariečių gyvūnų mylėtojų protestai prieš kailių dėvėjimą. Ir tai visiškai suprantama – be šiltų kailinių, kailinių kepurių ir pirštinių žiemą čia išgyventi tiesiog neįmanoma.
Jakutsko gyventojai labiausiai vertina japonų Mitsubishi’us ir Toyota’s. Sako, užėjus šalčiams jos – patikimiausios. Tiesa, gavėse rieda ir daug rusiškų mašinų – nemažai daliai vairuotojų visgi gaila žiemos šalčiuose kankinti “japones”:
Šalta? Taip…
Šalčiausia? Hmm… Kaip čia pasakius… Jakutskas yra šalčiausias pasaulio miestas, tačiau jis nėra šalčiausia vieta, kurioje gyvena žmonės. O tokia vieta pastaruoju metu dažniausiai tituluojamas Oimiakonas – Jakutso regione esantis kaimas. Kaip teigiama, čia 1926 metų sausį buvo užfiksuota net -71.2 °C temperatūra. Nors dėl šio parodymo tikslumo ginčijamasi, dėl vieno abejoti tikrai neverta – Oimiakone šalta tikrai nesvietiškai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra čia beveik siekia penkiasdešimt laipsnių žemiau nulio…
Ar tikrai įmanoma čia išgyventi ir kaip atrodo gyvenimas tokiomis sąlygomis? Nikolajus Krivošapinas, penktą dešimtį metų perkopęs vairuotojas, gimė, užaugo, ir visą gyvenimą praleido Oimiakone. Jis tinklalapiui yakutiatoday.com pasakoja:
“Žiemą vidutinė temperatūra būna apie −51°С, vasarą – +27°С. Bet tai vidutinė. Paprastai gruodžio ir sausio mėnesiais ji nenukrinta žemiau nei −57°С. Žemiausia, kokią teko patirti per savo gyvenimą, buvo −67.7°С.” Anot Nikolajaus, gyvenimas čia – tai nuolatinė kova su gamta ir savimi. Žiemos ilgos ir šaltos, o trumpos vasaros prabėga besiruošiant naujam šalčio sezonui – reikia prisikirsti malkų, paruošti šieno gyvuliams.
Gyvenimas be kailinių rūbų čia būtų tiesiog neįmanomas. Po jais tenka vilktis keletą megztinių, apatinių kelnių, vilnonių kojinių. Tik taip apsirengus, anot Nikolajaus, galima dirbti lauke, esant dideliam šalčiui. “Į kaimą dažnai atvažiuoja užsienio turistai. Visi jų aukštos technologijos megztiniai, kelnės, batai ir kt. negali atlaikyti tokio šalčio. Netgi japonų paltai su įmontuotais elektriniais šildytuvais čia negelbėja. Kai lauke buvo daugiau nei penkiasdešimt laipsnių šalčio, jų viršutiniai rūbai peršalo ir tiesiog suragėjo, o įėjus į šiltą patalpą ėmė sutrūkinėjo ir tapo beverčiais”…
Na, o pabaigai, kad viskas būtų dar aiškiau, pora reportažų apie šalčiausias žemės gyvenvietes:
Ech, ir staiga tie minus dvidešimt tapo ne tokie jau baisūs…
Verta paskaityti: Yakutsk: Journey to the coldest city on earth
Šis įrašas paskelbtas Antradienis, 2009.12.15 19:48 kategorijoje Įdomybės margo svieto. Galite sekti įrašo komentarus per RSS 2.0. Galite parašyti komentarą arba palikti atgalinį pranešimą.
Kai kitą kartą prie -2 laipsnių temperatūros išsižiosi sakyt „šalta“, prisimink šį įrašą http://bit.ly/4QBIDr
[Atsakyti]
RT @Karolis: Kai kitą kartą prie -2 laipsnių temperatūros išsižiosi sakyt „šalta“, prisimink šį įrašą http://bit.ly/4QBIDr
[Atsakyti]
neturiu namie termometro, tai kažkaip 20 ar ne 20 – nepasijuto dar ma
o straipsnis labai smagus… teko anksčiau skaityti apie šį miestą ir vis pamąstau, kad būtų super ten nuvykti… gal kada:) ačiū už „šildantį“ straipsnį 
[Atsakyti]
Puikus įrašas.
[Atsakyti]
Na taip o mes dar skundžiamės … geras straipsnis … aČiū…
[Atsakyti]
Šiandien nebuvo taip šalta, kaip visi tik kalba, nors daug daug laiko praleidau lauke.
[Atsakyti]
varpininkas Reply:
Gruodis 15th, 2009 at 22:34
Na, dieną gal ir nebuvo, bet ryte be kepurės išsirovus laukan ausys raitėsi kaip reikiant. Šiaip, kai pagalvoju, lepus tas žmogaus organizmas – buvo metas, kai betonavimui prie – 15 kasdien ruošėmės, ir nieko, normalu buvo. O dabar tik iškišau nosį lauk ir jau atgal į gryčia kojos neša
[Atsakyti]
Tiesa, vis niežti rankos pridurt – patį rašant pralinksmino foto iš Jakutsko, kur juvelyriniam salone lietnykai sudėti. Ir pirmam filmuke paminėtas faktas, jog visi džiaugiasi nauja mokykla, kurioj tualetai pagaliau bus viduj. Bliam, kaip suprantu, vaikučiai iki tol čiurkšles kažkur būdelėj palikdavo į sieną parėmę…
[Atsakyti]
KAMAZ durys užrakintos patikimai
[Atsakyti]
varpininkas Reply:
Gruodis 16th, 2009 at 00:59
Nu jo, ramu pusmečiui
[Atsakyti]
Na nuo tų laipsnių galima kažkiek numesti, nes ten visai kitas drėgnumas kitas. Pas mus s šaltis būna sausas, pas juos drėgnas. O drėgną šaltį yra sunkiau pakelti, jei ten pas juos žiemos būtų sausos, tai dabar ten gyventų eskimai igluose, o ne žmonės miestuose.
[Atsakyti]
varpininkas Reply:
Gruodis 18th, 2009 at 00:36
Nesu Naglio kolega, bet man rods atvirkščiai – pas mus drėgnas, pas juos sausas. Mes gi prie jūros. Tiesa, sako, Jakutske beveik nebūna vėjo, užtat tas šaltis labiau pakenčiamas.
Ir visgi, kad ir kaip bebūtų, efektas ten tikrai neblogas. Tėtis kadaise dirbo Rusijoj (ne Jakutske, truputėlį šiltesnėj vietoj). Žiemą, esant daugiau nei -40 išėjo iki parduotuvės cigarečių nusipirkt. Vilkėjo tokią „tipo“ odinę striukę. Pasidarė šalta rankoms, tai jas į kišenes susikišo. Kišenės pokšt ir nuplyšo. Nustebęs pakėlė rankas žiūrėt, kas čia nutiko – nuplyšo rankovės. Žodžiu, striukė suragėjo ir sulūžo. Parvežė namo gabalais, kaip įrodymą, kad pamatytume koks nesaldus ten gyvenimas žiemą
[Atsakyti]
Visada sakiau, kad mes gyvenam idealioj klimato zonoj. Nejaučiam mes nei tornadų ar žemės drebėjimų pasekmių, nekankina mūsų tokios sausros, kaip tenka Indijai, Australijai ar pan, nei potvyniai, kurie siaubia centrinę Europą. Kaip matom, ir šaltuku mums tik džiaugtis telieka
[Atsakyti]
[...] Auksinevarpa.lt apie Jakutską parašė. Va ten tai [...]
Del temp. Oimiakone.
Buvo atlikti tyrimai, ir is esmes taip – ten tikrai ziauriai ziauriai salta..
Idomiausia yra tai, kad salta del to, jog kaimelis pats yra slenyje. Salia esanciose „kalvose“, uzlipus ant ju, temperatura yra aukstesne keletu laipsniu
[Atsakyti]
[Atsakyti]
va cia tai saltukas. Smagiai surasyta. Patiko
[Atsakyti]
skelbiu Tautos varpa, gelbėtoja. einu ir keikiuosi į skarą, kuri dengia veidą taip, kad tik akys kyšo. ir dabar. stalas ledinis bei pirštai kaip žuvies piršteliai, tačiau tas lašas atjautos tavo pateiktai info… kažkaip sugyvenamiau dabar viskas atrodo.
Man patiko!
[Atsakyti]
varpininkas Reply:
Gruodis 18th, 2009 at 00:18
nu ką, smagu, kad šitas iš serijos „būna ir blogiau“ įrašas padeda šaltį išgyvent. Laimingi mes, skarom šalikais vedus dengiam taip, kad tik akys šviečia. Ten, kaip liudija nuotraukos, per kailius jau net ir akių nebesimato
[Atsakyti]
Nu ir zopa
gerai mes dar gyvenam.
[Atsakyti]
Perskaičiau šią apžvalgą šiandien ir taip maloniai nuteikė, dėkui tik norisi pasakyti
[Atsakyti]