Pasipuošusi šauniais šortukais, Lietuvos estrados princesė Džordana, šią dainą av.lt puslapyje šiandien traukia ne šiaip sau… Auksinė varpa.lt šiandien švenčia savo gimtadienį. Iš tiesų, tai jį reikėjo švęst keliomis dienomis anksčiau, bet ai, ką čia dabar. Žmonės kalba, kad Lietuva tūkstantmetį šventė gerokai pavėlavusi, tai ką čia norėt iš nedidelio tinklaraštėlio. Be to, gimtadienį gruodžio  pirmąją kažkaip lengviau prisimint nei gimtadienį kažkada lapkričio pabaigoje…

Tinklaraštininkų pasaulėlyje priimta peržvelgt, ką pavyko pasiekti per metus. Šito papročio nesinori laužyt, juolab, kad tai visai gera proga pakilnoti uodegą. Taigi…

Auksinė varpa.lt  į plačiąsias interneto marias išplaukė, kai vienas nuobodžiaujantis žmogelis nusprendė pramankštinti smegenis ir pasitikrinti savo rašymo įgūdžius. Drąsos tokiam žygiui įkvėpė faktas, jog dainininkas  Stano  išleido net dvi knygas. „Gal aš ir ne toks šaunus ir talentingas kaip Stano, bet vis tiek kažkas tai turėtų gautis“ – tokios mintys sukosi jo makaulėje. Na, ir kažkas gavosi…  Tinklaraščio vardą žmogelis pasirinko prisiminęs, kaip kadaise mokykloje jo ir draugų paskubom sugalvotas vaidinimas apie „Auksinės varpos“ kolūkį privertė mokytojus braukti juoko ašarą, vildamasis, jog  koks nors jo rašinys  iki ašarų prajuokins ir bent vieną skaitytoją. Aišku, prieš pasirenkant vardą derėjo išsiaiškinti, jog kaimynystėje vis dar yra tokio vardo laikraštis, bet, ką dabar padarysi, klystam visi… Išpirkdamas kaltę tas žmogelis bent kartą į savaitę atrašo į suklaidintų  PR’ščiukų laiškus ir nukreipia juos Pakruojin.

O dabar apie  subrandintą derlių:

Vienas pirmųjų po internetą pasklidusių ir net į laikraščių puslapius nužengusių įrašų buvo apie VW Golf’ą, kaip tinkamiausią automobilį krizės automobilį.   Paskui atėjo eilė pasakojimui apie tai, kas gali nutikti įgėlus penkioms širšėms. Įrašas apie tai, jog krantinės arka tėra tik pigus plagiatas, buvo trečias hitas.  Pavasarį av.lt šlovė ir lankomumas  pasiekė neregėtas aukštumas. To priežastis – rašinys apie minimalaus atlyginimo dovanotą sielos nušvitimą.  Geri žmonės pasidalino nuoroda ir skaitytojai į tinklaraštį ėmė plūsti iš pačių įvairiausių forumų.  Kai kam  iš laimės kone sustojo širdis, kai lankomumo rodiklis trumpam šovė iki kosminių 2000 apsilankymų per dieną. Rašinį savo puslapiuose publikavo įvairūs portalai, jį paskelbė net jo didenybė delfis. Kiek vėliau jį akyli kolegos aptiko ir „Vakaro žinių“ puslapiuose. Vieną birželio dieną, išvydus, kaip miestelio gatvėse anglišku BMW cirkus išdarinėja treninguoti iš užsienio grįžę tautiečiai, užgimė „Elgesio atmintinė emigrantui„. Av.lt autorius pats yra ragavęs emigranto duonos, į ją nespjauna ir visai nesistengė  šaipytis iš išvykusiųjų. Tiesiog savo akim regėti dalykai ar savo kailiu patirti “malonumai” ir jausmai tiesiog prašyte prašės aprašomi. Vieni tą suprato, kiti – ne. Šiaip ar taip, rašinys pakliuvo į delfi.lt ir kitą dieną netgi sulaukė „Lietuvos ryto“ žurnalisto A.Užkalnio atsako. Vėl ekstazė… Paskui atėjo „Kelių ereliams adaptuotų ženklų“ šlovės eilė, kurie ilgainiui tapo lankomiausiu Auksinės varpos.lt įrašu. Pdfontour.com paskelbtai Baltijos kelio paminėjimo pilietinei akcijai skirtas rašinys “Mano Baltijos kelias” net tik irgi sulaukė nemenko dėmesio, bet ir uždirbo pakvietimus į Pažaislio muzikos festivalį. Na, o garbės lentą užbaigia dar visai šviežia “Alaus pasaka”…

Finansinį tinklaraščio derlių apibrėžt labai paprasta – 0 lt. Bet ne vien pinigais gi viskas šitam pasauly matuojama. Beveik pustrečio šimto prenumeratorių ir pusantro šimto gerbėjų burys  Facebook’e pakankamas variklis tam, kad Auksinė varpa.lt krutėtų pirmyn. O kai  analitikas pasufleruoja, jog kažkas visažinio interneto dievo Guglo užklausia, “kas toks yr varpininkas is auksines varpos” tai išvis pasidaro džiugu neišpasakytai. Tada tik belieka nuoširdžiai atsakyti: “Ans yr tas.”

Tiek to gimtadieninio seilėjimosi ir aiškinimo, kokie mes šaunūs ir nepakartojami. Ačiū tiems kas skaito, dar labiau ačiū tiems kas komentuoja ir  tiems kas pareklamuoja. Po to, kai radviliškietė Berta „Lietuvos talentuose“ privertė ašaroti A.Večerskį, av.lt apėmė svajonė tapti pirmuoju radviliškietišku tinklaraščiu, pravirkdžiusiu Mikutavičių ir Ščiogoliovaitę. Kas žino, gal duos Dievas, ir kada nors tą pavyks padaryti… Tad auksinė varpa.lt stengsis ir toliau rašyt, paišyt ir paistyt niekus.

Geriau gyvent nenusipelnėm, tai pamėginkim pagyvent linksmiau. Vienam AV pralinksmint tautą nelabai pavyko, tad tą toliau mėgins daryt av.lt…

daros akivaizdu, kad “Auksinė varpa” netrukus vėl turėtų įgaut smarkesnį pagreitį…

Rašai,  žmogus rašai, o vieną dieną pamatai, kad tu jau esi delfyje. Sakot, taip nebūna? Būna… Pažiūrėkit. Gaila tik, kad iš varpininko pavirtau į skaitytoją, o „Auksinė Varpa“ į „Alytaus naujienas“. Bet vis geriau nei nieko, ar ne?  Parašiau jiems, kad kaip straipsnelio autoriui man būtų malonu išvysti tikrojo šaltinio vardą. Laukiu rezultatų. Bus matyt, ar tikrai šuns balsas į dangų neina…   

Papildymas:  Gal šuns balsas dangun ir neina, bet mano aimana į delfi.lt nuėjo. Svajonė išsipildė. Šaltinis nurodytas, o mano minimaliai nušvitusi tuščiagarbė siela džiūgauja iš laimės. Kaip kažkas pasakė – belsk, ir tave iškas

                Šiandien rytę pažiūrėjęs pro langą pamačiau ne tik geležinkelio stotį ir prie jos įsikūrusion aludėn traukiančius pagyvenusius jaunuolius, bet ir tai, kad į tėviškę pamažu atsliūkina pavasaris. Tiesa, pats jis dar kažkur Lietuvos pasieny, matyt stabtelėjo Lenkijoj užsipirkti dešrų, jogurtų ir pampersų, bet pirmieji ženklai jau čia. Saulutė iš aukštybių žvelgė į miestelį ir akivaizdžiai džiūgavo, kad sunkią ir nykią krizinę žiemą geležinkeliečių sostinės žmogiukai nepasidavė depresijai ir neišsilakstė į visas keturias pasaulio puses ieškot geresnio gyvenimo. Vynuogių krūme įsitaisęs kažikoks paukščiukas derino balso stygas ir ruošėsi tuoj prasidėsiančiam pavasariniam Paukštvizijos konkursui, o oranžiniais maišeliais (kuriuos reklamoj žmonės kažkodėl slepia) nešina kaimynė, rytinių „praktiškų“ valandų metu prisipirkusi visokio gėrio, laiminga krypavo namo. Panelė Niamniakula slampinėjo po kambarį ir dainuodama apie meilės ilgesį vis dar rietė į padanges savo uodegą. Matydamas visus tuos vaizdus ir prisiminęs liaudies išmintį pagalvojau: „eina sau, juk pavasaris. Kilstelsiu truputį uodegą ir aš…“

              Prieš kelias dienas begastroliuodamas po interneto laukus ir pievas atradau puslapėlį pavadinimu „Blogratis“. Visai įdomus dalykėlis – anot jo autoriaus (-ų), tai „subjektyvi kvantifikuota tekstinė blogsferos apžvalga“. Kuriam iš rašančių neįdomu būtų sužinoti, ką apie jo surikiuotas žodžių armijas mano kiti žmonės?.. Man pasidarė įdomu, tad pridaviau „AV“ ten esančiam „piltuvėliui“.  Tenykštė sistema prafiltravo, persijojo „Auksinės Varpos“ pelus bei grūdus, viską gerai sumalė, perminkė, apdovanojo visai nekukliais balais ir iškepė va tokias išvadas:

          „Šmaikštus ir išradingas tekstas net tuomet, kai šio provincijos leidinio internetinei Lietuvai autorius rašo apie savo negaluojančią katę (beje, buvau pamiršęs kad Maironis ir yra Jonas Mačiulis). Šviesi, žadinanti viltį (ir susikaupimą) aukso smiltis niūrokame lietuviškosios blogsferos peizaže.“

           Kilst kilst kilst uodega į viršų Šiaip gaila, tik kad pro sistemos sietus ir girnas prasprūdo įrašas apie minimalaus atlyginimo dovanojamą nušvitimą. Nes bent jau kol kas jis tapo bene stambiausiu masalu, pritraukiančiu interneto žuveles į AV žodžių raizgalynę.  Nuorodų į jį galima rast ir supermamyčių ir motociklininkų forumuose. O tas laaabai pamalonina dūšią. Net tokie komentarai kaip „Visiška nesąmonė“ ir raginimai „pasodint autorių ant minimumo ir pažiūrėti kaip jis tada giedos“ nesugadina nuotaikos. Mat tas autorius ant minimumo sėdi ir užtat va taip ir gieda…

         Gerai, viskas, užteks kelti uodegą. Dabar rimtai – džiugu, kad lietuviškoj blogosferoj atsiranda tokių iniciatyvų, kurių dėka norisi stengtis ir tobulėti… Pagarba jų autoriams. 

          Prieš metus laiko laisvą laiką leisdavau gainiodamas burbuliukus Football mannager' yje arba statydamas miestus Sid Mayer'io Civilization'e. Sužinaujau daugybę dalykų apie futbolą ir visokių įdomybių apie istoriją. Dabar gi apsikrėčiau bloginimo virusu. Pačiam darosi įdomu, kokį gi gėrį išpešiu iš jo…

             Už lango vėl sugrįžo žiema, nuo pat labo ryto girtas kiemsargis keikiasi valydamas sniegu užverstus šaligatvius, o po „Auksinės Varpos“ dangumi – maža mažytė šventė. Mat šis įrašas, kurį, brangus skaitytojau, matai prieš savo akis – jubiliejinis, 100-asis… Ta proga suraitysiu šiek tiek ilgesnį, statistikos prikimštą rašinuką apie šį, vos prieš tris mėnesius užgimusį blog'ą…

           „Auksinė Varpa“ į interneto eterį įžengė praėjusių metų lapkričio pabaigoje ir iškart atrado savo skaitytoją – tai aš pats. Pats rašiau, pats skaičiau ir laukiau, kol užklys koks prašalaitis ir uždės pliusiuką straipsnio apačioj. Ir ką jūs galvojat? Nepraėjo nė savaitė, ir užklydo. Paskui dar vienas, kitas, trečias. Atsirado netgi tokių, kurie sumanė užsiprenumeruoti įrašus. Ir tada man nugaron įsmigo rašymo kablys… Brūkštelėjau laišką kolegai aušrininkui, tas nusprendė irgi prisidėt vienu kitu straipsneliu (jis žmogus rimtas, užsiėmęs, tad ne visada tam randa laiko), ir va po nepilnų trijų mėnesių turim šimtą įrašų. Aišku, čia juokingai nedaug, bet va vis proga išgert…

         Hey.lt skaitliukas sufleruoja, kad nuo „AV“ atsiradimo puslapis buvo peržiūrėtas daugiau nei 12000 kartų, iš kurių  - virš 5000 – unikalūs lankytojai. Sausio pradžioj susiprotėjau įsidiegti google analytics, kurio pagalba susižinau pačios įvairiausios statistikos. Tai va… užgimusi kaip provinciškas, daugiaprasmio pavadinimo, švelnaus humoro bei ironijos ir visoks kitoks blog'as, „Auksinė Varpa“ sulaukė apsilankymų ne tik pačioj Lietuvoj gyvenančių, bet ir užjūriuose esančių tautiečių dėmesio. Guglės analitikas prianalizavo, kad nuo sausio pradžios apie 4500 iš beveik 5000 vizitų buvo iš Lietuvos.  Tuo pačiu paaiškėjo, kad į AV užsuko ir tautiečiai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Būta ir svečių iš egzotiškų šalių: Tailando, Malaizijos, Taivano, Jungtinių Arabų Emiratų, Singapūro, Peru ir Brazilijos (už tuos du - ačiū Eimantėliui ir Margo). Žodžiu, provincijos leidinys internetinei Lietuvai tuoj persivadins į tarpkontinentinį provincijos leidinį ir bus pagrindiniu tarpgalaktinio šachmatų turnyro Vasiukuose remėju       

       Daugiausiai skaitytojų peržiūrų sulaukė įrodymai apie VW Golf tinkamumą krizės metu, antroje vietoje liko „Laimėta mašina“.  Smagu tai, kad į top dešimtuką patenka ir įrašėlis – „Kas yra Auksinė Varpa“.  Tiesa, smagu ir dar dėl kelių dalykų - apie 13 procentų lankytojų į puslapį ateina tiesiogiai (vadinasi tikrai pasaulyje yra tokių, kas užsuka neatsitiktinai). Kitus lankytojus atvedė motininins blogas.lt, google ar kiti puslapiai. Beje, kalbant apie google – širdį pamalonina tai, kad pagrindiniai raktiniai žodžiai, per kuriuos žmonės pasiekia blogą yra…. „Auksine varpa“. Pirma vieta nuo kitų atsiplėšusi smarkiai… Po jos seka - „kur dingo pinigai,“  „krizės batonas“ ir kt. Turiu prisipažinti, kad užsuka ir žmonių kurie guglėj ieško frazių „kaip pasididinti varpą“, „ką daryti jei maža varpa“ ir pan. Gaila, bet jiems tenka nusivilti, mat apie tokius dalykus nerašom…

     Tiek sausos statistikos, kurią google analytics dėka gali turėti kiekvienas.

     “Auksinė varpa“ kol kas toks ant durniaus rašomas ir atrodantis tinklaraštis. Kiek tai truks, nežinia. Galvoje generuojasi idėjos, jog visai nieko būtų viską perauginti į šiek tiek aukštesnį lygį ir patapti patogesniu, didesniu įdomesniu, informatyvesniu ir t.t. tinklaraščiu, tiesa, neatsisakant humoro, ironijos ir subjektyvumo. Ar tas įvyks, priklauso nuo daugybės visokių sąlygų (ar atrasiu daugiau bendraminčių, ar turėsiu laiko, ar skaitytojams apskritai bus įdomu ir pan.). Ateitis parodys. Kol kas gyvenam laukdami blogas.lt sistemos atnaujinimų, ir tikimės, jog pastarieji padės tobulėti ir pateisins lūkesčius. Nes, pykit nepykit, kartais imi ir pajunti žmogus, kad dabartinė sistema lyg kokie kinietiški triusikėliai – ima ir pradeda netikėtai veržti…       

      Tai va. Pabaigai dar vienas dalykas. Per dieną bent keliems žmonėms pasidaro įdomu, kas čia per balvonai rašo visą šitą blogą. Jei jau būna tokių, kas domisi autoriais, tai, sakiau, netolimoj ateity reikės išsamiau save aprašyti. O kol kas - jei turit laiko, būkit draugai, brūkštelkit apačioj komentaruose porą sakinių apie tai, kaip atradot mus, ar dažnai ir kodėl užsukat, kas čia patinka ir kas ne ir pan. Būsiu dėkingas. (Norėjau rašyt “iki grabo lentos“, bet pagalvojau, kad gal geriau nejuokausiu taip, nes vieną kart vos neprisijuokavau)… Mat labai įdomu sužinoti, kas tie tavo skaitytojai ir ką apie tave galvoja…      

          Ir išaušo vienam kaimo bernui didi diena, kai jo ant durniaus skelbiamos rašliavos pasiekė ne tik kompiuterius užgulusių, bet ir laikraščius sklaidančių tautiečių akis ir širdis. Ėmė ir netikėtai nužengė „Auksinės Varpos“ žodis į spaudos puslapius, nušviesdamas krizės stekenamų lietuvių protus, jog neverta išlaidauti naujoms mašinoms, nes geriausia vistiek buvo, yra ir bus – VW Golf II. Va jums įrodymas:

               Aišku, kokiai minutei nusiminė kaimo bernas, kad laikraščio žmonės neparašė iš kur visas šias gyvenimo tiesas nubumbasijo, bet paskui liūdesį pakeitė džiugi mintis:  „Žmogau, gi čia pripažinimas. Kiek autorių rašo, mina slenksčius, skambina, prašo (seimo pirmininkas net pinigus moka) kad juos spausdintų, o čia, šmaukšt, ir pasiekia tavo žodis televizoriaus programos beieškantį tautietį. Ima ir priverčią jį nusišypsot, nepaisant to, kad antras mėnuo vėluoja alga, o bankas grąsina atimt lizingu pirktą automobilį. Ko gi daugiau norėt?…“
              Tos minties padrąsintas kaimo bernas kukliai šypteli, išsipučia snarglį, ir, susiskaičiavęs monetas, nusprendžia vakare atiduot jas už bambalį kokio pigesnio alaus. Kas žino, gal ims ir apsuks velnio lašai mužikišką makaulę taip, kad gims dar vienas užpildas kokio nors laikraštėlio puslapiui….

P.S. Nuoširdžiausia padėka už šitą atradimą skrenda į sostinę panelei Dianai ir ponuliui Vaidui.