- Vaikai, susirinkit žaislus, važiuosim, – išgirstu tėvo balsą burbimu įgarsindamas savo žaislinio KRAZ’o manevrus smėlio dėžėje.

- Kur, tėti, važiuosim? – paklausiu.

- Į Baltijos kelią važiuosim. Eikit, užkąskit, močiutė duos kitus rūbus, persirengsit ir važiuosim.

- Geeerai…, tuoj, – patempęs lūpą, pasiimu ką tik žvėriškai riaumojusį KRAZ’iuką, išpilu smėlį. Krovinio nuvežt į statybas jis nebespėjo…

- Pasiimk savo mašiną, nepalik, kad Justis atėjęs nepavogtų, – atsitraukdamas nuo taip ir neužgimusio smėlio miesto tarsteliu į statybas vis dar įsijautusiam broliui. Justis šiaip jau neateina ir mūsų mašinų nevagia, bet aš – vyresnis brolis, tad privalau jaunėlį pratint prie tvarkos. Skaityti toliau…

Šią nelengvą tėvynei akimirką, kai sėkmingas planuoto valstybės biudžeto surinkimas darosi tokia pat utopija, kokia kadaise buvo siekis kukurūzų pagalba aplenkt Ameriką, valdžios vyrams kasdien tenka laužyti galvą mąstant, kaip išmonyti iš tautos papildomą litą nemenkos valstybės tarnų armijos  ir įvairių vasiukinių projektų išlaikymui.  Galvos televizoriuje vakarais  murma, kad didelio pasirinkimo nėra, ir kad šalis lengviau kvėpuot imtų tik pensininkams iš košės bliūdų iškrapščius paskutinius mėsgalius, apkarpius sparnus vaikininkyste užsiimančioms mamoms ar subrandinus PVM’ą iki 21 procento ( nors daug kas ir sako, kad natūralaus, gamtinio proceso metu 21% išgaut nelabai įmanoma, ir kad nuo dirbtinai sukelto stiprumo vėliau gali velniškai skaudėt galvą).  Tačiau AV LT Skaityti toliau…

- Vo bliacha, ateik čia  pažiūrėk, - bandydamas prisidegt cigaretę tarpdury tarsteli kolega. – Nu, to dar čia pas mus nebuvo…

Atlupu nuo kėdės užpakalį, pribėgu prie durų, pažvelgiu į gatvę. Ir tikrai, to savo miestelyje regėjęs dar nesu… Diena iš dienos per stiklą stebiu kursuojančius praeivius, bet jį čia matau pirmą kart.  Ant pečių užsimetęs kuprinę ir užsimaukšlinęs kepurėlę nuo saulės,  jis ramiai žingsniuoja šaligatviu, visiškai nesistengdamas į save atkreipti dėmesio. Tačiau  judėjimas gatvėje kaip mat apmiršta…

Skaityti toliau…

Uždarau naršyklės langą. Jokių naujų skelbimų, jokių naujų pasiūlymų. Gimtajame miestelyje reikalingi tik autolavonvežio vairuotojai (taip vadinam sukultas vakarietiškas mašinas gabenančių tralų vadeliotojus) , kaimyniniams  Šiauliams  reikalingi tik direktoriai ir striptizo šokėjai. Fūros vairuot nemoku, direktoriavimui irgi nesu tinkamas… Lieka trečias variantas. Atsistoju, pasisukioju prieš veidrodį.  „Na, jei kiti atrankos dalyviai būtų bekonai iš kokios danų kiaulidės, tai gal ir praeičiau“- pagalvoju sau. Variantų kaip mat nebelieka…

Staiga galvoj nušvinta tarytum įjungus kokių poros šimtų vatų lempą.

Skaityti toliau…

Dar tais senais laikais, kai visa didi šalis statė komunizmą, Varpiniškių pakrašty meistrai sumūrijo galvijų fermas.  Netrukus jos tapo tikru kolūkio pasididžiavimu – nagingos melžėjos taip  įsimiklino maigyti tešmenis, jog primilždavo pusantro karto daugiau nei suplanuota, o sėklintojai ir kiti atsakingi asmenys savo darbą atlikinėjo taip meistriškai, jog prieauglio pavydėjo pusė respublikos.  Žmonės ten plušėjo iš peties ir buvo labai draugiški, visas problemas sprendė bendruose susirinkimuose, o  tarpusavy kartais kalbėjo: „Gal mes ir nevaikštom pasipuošę džinsais, gal ir neatveža į mūsų parduotuvę apelsinų, bet užtat savo pienu išmaitinam ne vieną didįjį miestą“. Varpiniškių fermos atlaikė viską: kolūkių griūtis, pri(ch)vatizacijos tvaną, Rusijos krizę. Žmonės dirbo, krutėjo,  žalmargės noriai dalinosi pienu ir vedė veršelius, o pienovežiai kursavo pirmyn ir atgal. Bet gyvenimas vietoj nestovi…

Skaityti toliau…

Mielas užjūrio tautieti,

ant nosies vasara, atostogų metas, o tu jautiesi smarkiai pavargęs nuo kasdienio vištų kapojimo ir pakavimo maisto ceche? Planuoji nuo visko pailsėti ir pirmą kart nuo išvykimo porai savaičių iš Anglijos grįžti tėvynėn, į gimtąjį kaimą? Ima šioks toks jaudulys ir baimė grįžus nepasišiukšlinti prieš gimines, pažįstamus ir aplinkinius? Suprasdamas tavo nerimą  blog’as „Auksinė Varpa“ skuba  į pagalbą ir spausdina elgesio atmintinę, kuria besivadovaudamas savame  kaime būsi prideramai sutiktas  ir tinkamai įvertintas.

• Prieš keliaudamas į tėviškę sukaupk kuo didesnes svarų  atsargas. Jei per visą buvimo užsienyje laiką nepavyko susitaupyti, pasiskolink iš pažįstamų. Gimtinėje jų prireiks, nes ten likę tautiečiai, tau grįžus turi matyti, jog užjūryje gyveni gerai ir pinigus nelabai teskaičiuoji.

Skaityti toliau…