Kur buvus, kur nebuvus į tinklaraščio puslapius atkeliavo nauja dozė senai – naujos propagandos. Visai gali būti, jog taip užgimsta naujas skyrelis… Jei paskutiniam plakate rasit krūvas klaidų  – smarkiai nesišaipykit. Visgi, tai mėginimas rašyt rusiškai po dešimtmečio pertraukos…

Read The Full Story…

Sunkmečio bangų mėtomą Lietuvos laivelį mėginanti išvairuoti valdžia stokoja idėjų. Tą pripažįsta įvairūs intelektualai ir ekspertai, tą supranta ir tokie ant pečiaus  plunksnas plėšantys veikėjai, kaip auksinė varpa.lt.  Galvos  televizoriuje  bauginančiai  kalba,  kad valstybės biudžetas toks kiauras, jog net nežinia iš kurio galo jį reikia imtis lopyti, o didžiausia bėda yra tai, jog trūksta medžiagos lopams. Tos galvos mato tik dvi išeitis – eiti per svietą ištiesta ranka ir prašyt, jog kas nors paskolintų vieną kitą grašį milijardą, arba visiems sutartinai savais skatikais mėginti užkamšyti skyles.  “Skola ne rona – neužgis” sakydavo senoliai.  Ir tai tikra tiesa – gyventi skolon nėra gerai, nes  vieną dieną visas skolas visgi teks atiduoti. Ir dar su procentais. Nelabai jau gėrį pranašaujantis žingsnis yra ir skatikų krapštymas iš pensininkų, bedarbių ir kitų bėdžių (dėkui „Paskutinei instancijai“ už praplėstą av.lt žodyną)  kišenių.  Mat pastarieji,  praalkę, gali vėl susirinkti prie Seimo ir akmeniniais argumentais pasiūlyti veidrodinius stiklus pasikeist į tokius, per kuriuos geriau matytųsi Lietuvos vargai. Nors eina kalbos, jog  kol kas nuskriaustųjų pusėn atvirai stoja tik politinis Minedas bei NGG (Nusipelnęs Gyventi Geriau), niekas nežino, kas bus ateityje. Todėl premjeras iškart pareiškė – tokie spec. efektais praturtinti šou prie Seimo rūmų Lietuvai kainuoja žymiai brangiau nei 200 000 lt. Mat po jų krenta Lietuvos prestižas ir tampa brangiau… skolintis… Va, prašom, ir vėl kalba apie skolas. Nejaugi nėra kitų biudžeto kamšymo būdų?

Read The Full Story…

Av.lt štabo kompiuteryje dar nuo studijų laikų, kai teko rašyt darbą apie propagandą, gulėjo užsilikusi krūva šaunių sovietinių plakatų. Dulkėjo jie sau ramiai, kol vieną dieną kai kam šovė galvon mintis juos imti ir pamėginti pritaikyti nūdienos aktualijoms.  Aišku, jokia čia naujovė, tokių apdirbtų plakatų internete pilna, bet auksinei varpai.lt  labai norėjosi išbandyti savo jėgas.  Kadangi photoshop’ą įvaldžiusių dizainerių tinklaraštis nusisamdyt neišgali, prašytume susilaikyti nuo grafinių sprendimų kritikos. Taip pat iš kart norėtume atsiprašyti tų, kurie gali pasijusti asmeniškai įžeisti ar įžvelgti kokią nors nederamą propagandą. Užtikriname, jog kurdami jokių piktų kėslų neturėjome, ir viskas buvo daroma šiaip, šypsenos vardan…

Taigi, mielosios ponios (© M.P) ir ponai, Jūsų teismui dešimt pirmųjų bandymų:

Read The Full Story…

Šis įrašas griežtai N-18.

Jei esate jaunesnis, prašome spausti čia.

Read The Full Story…

Garbieji Seimo nariai, nepabūgę gresiančių nepriteklių ir įvairių kitų iššūkių, praeitą savaitę ėmė ir čekštelėjo taupymo žirklėmis per savąsias parlamentines išlaidas. Nors stenanti tauta tokio žingsnio laukė jau seniai, patys seimūnai tam ryžosi tik po svarstymų, kurie ne kažin kuo tenusileido šauniai kaimo aludės intelektualų diskusijai (minties © – J.Veselka). Traukti iš kišenės litus ir mesti juos į bedugnį biudžeto katilą – malonumas menkas, tad jau kitą dieną radijo garsiakalbiai ėmė skleisti graudžias valdžios vyrų aimanas. Šios ne tik kaip mat pasiekė kai kurių kolegų rašinėtojų ausis, bet ir kone iki ašarų sugraudino av.lt. Tiesiog draskyte draskė širdį mintis, jog servizai ko gero nebebus kanceliarine preke, o beprotiškai sumažintos parlamentinės išlaidos kai kam užkirs galimybę semtis žymaus filosofo Mikės Pūkuotuko išminties. Visgi labiausiai šiurpą kėlė faktas, kad už tuos paliktus varganus skatikus tautos atstovai tiesiog nebeįstengs atvykti pas savo rinkėjus. Suprasdama sunkią valdžiavyrių padėtį av.lt ėmė sukti galvą ir mąstyti, ką čia patarus populistinio sprendimo į kampą užspęstiems nelaimėliams. Siūlymas sėsti į žigulius ir piltis baltarusišką kurą nuskambėjo dar Seimo salėje, tačiau av.lt yra senas kelių vilkas ir žino, jog kaimynų degalai – ne pats puikiausias variklių maistas, o geriausi žiguliai buvo „kapeikos“. Deja, jos amžių skaičiuoja jau dešimtmečiais ir tikriausiai sulauktų tik klasiką mėgstančio Antano dėmesio. Tad, ką gi daryti?

Read The Full Story…

Šią nelengvą tėvynei akimirką, kai sėkmingas planuoto valstybės biudžeto surinkimas darosi tokia pat utopija, kokia kadaise buvo siekis kukurūzų pagalba aplenkt Ameriką, valdžios vyrams kasdien tenka laužyti galvą mąstant, kaip išmonyti iš tautos papildomą litą nemenkos valstybės tarnų armijos  ir įvairių vasiukinių projektų išlaikymui.  Galvos televizoriuje vakarais  murma, kad didelio pasirinkimo nėra, ir kad šalis lengviau kvėpuot imtų tik pensininkams iš košės bliūdų iškrapščius paskutinius mėsgalius, apkarpius sparnus vaikininkyste užsiimančioms mamoms ar subrandinus PVM’ą iki 21 procento ( nors daug kas ir sako, kad natūralaus, gamtinio proceso metu 21% išgaut nelabai įmanoma, ir kad nuo dirbtinai sukelto stiprumo vėliau gali velniškai skaudėt galvą).  Tačiau AV LT Read The Full Story…